Baltijos jūrą valys anglų robotas
2010 02 19 08:09Pavasarį į Baltijos jūrą bus atgabentas povandeninis robotas, kuris ieškos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jūros dugne likusių minų.
Rusijos, Vokietijos ir Nyderlandų konsorciumas „Nord Stream“, tiesiantis Baltijos dugnu 1214 kilometrų ilgio dujotiekį, pasamdė D. Britanijos bendrovę „Bactec International“, kuri turės išvalyti jūros dugną numatytoje vamzdyno trasoje nuo giluminių bombų, minų ir kitų sprogmenų, pranešė „Infrastructurist.com“. Dujotiekio teismo darbus jūroje ketinama pradėti balandžio mėnesį, tad britų bendrovė jau esą ruošiasi imtis paieškos ir išminavimo darbų.
Baltijos dugnui žvalgyti „Bactec International“ naudos specialiai šiam tikslui pagamintą povandeninį robotą. Toks robotas jau darbavosi jūros gelmėse prie Folklendo salų, ieškodamas nesprogusių minų. Preliminariais duomenimis, „Nord Stream“ dujotiekio trasoje, einančioje Suomijos, Švedijos ir Danijos teritoriniais vandenimis, yra apie 70 nuo Antrojo pasaulinio karo užsilikusių minų ir giluminių bombų. Jas reikia surasti ir nukenksminti iki dujotiekio teismo darbų pradžios.
Sprogmenų paieškos ir nukenksminimo darbus vykdančios „Bactec International“ vertinimais, iš viso Baltijos jūros dugne yra apie 150 000 nesprogusių bombų ir kitų pavojingų sprogmenų. Antrojo pasaulinio karo metais minas ir bombas Baltijoje naudojo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo laivai.
Didžioji dalis „Nord Stream“ trasoje esančių nesprogusių bombų turi 300 kg sprogstamųjų medžiagų užtaisus, dauguma iš jų guli jūros dugne į pietus nuo Suomijos. Jų paieškai ir likvidavimui „Bactec“ naudos specialų paieškos laivą ir giluminį robotą.
Iš paieškos laivo į jūros dugną nuleistas robotas nustatys tikslią bombos ar minos buvimo vietą. Tada apie pavojų bus perspėti šioje jūros dalyje esantys laivai. Panaudojus nedidelės galios sprogmenį, operacijos vietoje bus išbaidytos žuvys, o specialūs garso generatoriai, imituojantys ruonių pavojaus šauksmą, nugins šalins jūros žinduolius. Po to robotas prie minos padės 5 kg sprogmenį, kuris privers ją detonuoti. Po sprogimo robotas dar kartą apžiūrės atitinkamą jūros dugno vietą ir surinks sprogmens nuolaužas.
Pranešama, kad vienos giluminės bombos sunaikinimo operacija užtruks dvi dienas. Tai reiškia, kad visos dujotiekio trasos išvalymo darbams „Bactec“ prireiks mažiausiai 140 dienų.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Robotų karai: ar gali technika pakeisti karius?
2010 02 16 12:35Ar karuose gali kariauti gausybė reikiamai besielgiančių mašinų? Ar gali šios mašinos mūšio lauke pakeisti žmones ir taip padaryti karą „saugesnį“? Būtent tokią viziją turi karinių robotų gamintojai bei juos kuriantys mokslininkai.
Skelbiama, kad šiuo metu mūšio laukuose jau naudojami 8 tūkst. robotų, o šių karinių mašinų gamintojai skelbiasi galį sukelti tikrą karinę revoliuciją.
Tiesa, kol kas dauguma robotų vis dar yra naudojami tokioms nekovinėms užduotims kaip bombų nukenksminimas atlikti. Tačiau Bobas Quinnas, kuris dirba JAV veikiančioje Didžiosios Britanijos robotų gamintojos „QinetiQ“ dukterinėje įmonėje, žada, kad netrukus bus sukurta daugiau robotų, tinkamų kovinėms užduotims atlikti. Jis teigia, kad netrukus bus pagamintos ir karinės transporto priemonės, kurioms nebereikės vairuotojo.
Visiems, kas matė filmą „Terminatorius“, tokia vizija sukelia baimę. B. Quinnas pripažįsta, kad tokia mokslinė fantastika kelia susirūpinimą net aukšto rango karininkams. Jis teigia, kad būtina užtikrinti, kad apginkluoti robotai veiktų tik kontroliuojami karių ir niekada negalėtų veikti nepriklausomai.
Kadras iš filmo „Terminatorius“
Tačiau modernios karybos plitimas apsunkina žmonėms galimybę tiesiogiai kontroliuoti savo sukurtas sudėtingas mašinas, teigia knygos „Wired for War“ autorius Peteris Singeris. Kaip pavyzdį galima paminėti vien Afganistane dislokuotas priešartilerines sistemas.
„Žmogaus reakcijos laikas yra toks, kad mes, atskrendant artilerijos sviediniui, suspėtume ištarti nebent pusę keiksmažodžio. Ši sistema reaguoja ir numuša sviedinį dar jam esant pusiaukelėje. Mes esame kilpoje. Mes arba galime išjungti sistemą, arba ją įjungti, tačiau mūsų galia iš tikro nėra tikra sprendimų priėmimo galia. Dabar tai tėra tik veto galia“ - teigia P. Singeris.
Daugiau skaitykite: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/21495/
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Ateities karo technika
2010 02 15 18:35„Sveiki, karingieji Žemės gyventojai“, - taip su mumis pasisveikintų ateiviai, įvertinę visą žmonijos istoriją, pradedant pirmąja žmogžudyste Rojaus sode. Ir jie būtų teisūs.
„Karas yra visko tėvas“, - prieš du su puse tūkstančio metų pasakė graikų filosofas Heraklitas. Septynioliktojo amžiaus filosofas ir politologas Tomas Hobsas jam pritarė, reziumuodamas, jog karas yra natūrali žmonijos būsena. Be to, karas yra didžiausias mokslo pažangos variklis. Kova dėl valdžios, turtų ar gyvybės skatina išradingumą. Ir ši militaristinė evoliucija, kaip rodo XXI amžiaus karai, tik spartėja.
Agresyvumo prigimtis
Karas, mūšis, dvikova arba susirėmimas - tai kovos už būvį rūšis ir proga įrodyti savo pranašumą arba apginti garbę, savo turtą. Pirmykštėje bendruomenėje žmonės kaudavosi dėl maisto, vėliau dėl moterų. Dabar tas daroma dėl ideologijos, bet dažniau – dėl gamtos išteklių ir su jais susijusių politinių tikslų. Per maždaug tris su puse tūkstančio metų nuo civilizacijos pradžios taika žemėje buvo tik 268-ris metus, apskaičiavo vokiečių žurnalistas Ernestas Volkmanas, militaristikos žinovas. Vadinasi, žmonija iš tiesų kupina agresijos?
Agresyvumas giliai įaugęs žmogaus kraujuje. Viskas užprogramuota evoliucijoje – kas ką suvalgys. Todėl vieni gyviai prisitaiko prie aplinkos, kad taptų nematomi, o kiti užsiaugina kuo didesnius nagus arba iltis. Graikų filosofai Platonas ir Aristotelis taip pat neabejojo, jog karas yra valdžios siekimas. Karas - toks pat natūralus procesas, kaip kvėpavimas. Didžiausias graikų filosofas Tukididas pridėjo, kad Viduržemio jūros regione yra tiek daug konkuruojančių imperijų, miestų valstybių, kad visada bus geidžiama vienas kito turtų ir karas neišvengiamas. Kitaip sakant, aplinka formuoja daugelį, ypač agresyvių mūsų poelgių.
Daugiau skitykite: http://www.elektronika.lt/articles/knowledge/21455/
Autorius: Rolandas Maskoliūnas
Autoriaus teisės: >Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“
Vandenynuose patruliuos JAV laivai – vaiduokliai
2010 02 13 15:22Jūreivių legenda apie „Skrajojantį olandą“ – po pasaulio vandenynus klajojantį laivą – vaiduoklį, kuriame nėra nė vieno žmogaus – netrukus taps tikrove.
Tokius visiškai autonomiškus, automatiškai valdomus karinius laivus, kuriuose nebus nė vieno įgulos nario, JAV gynybos departamento Pažangiųjų gynybos tyrimų agentūrai (DARPA) užsakė šalies Karinis jūrų laivynas, pranešė „The Register“. Šios fregatos bus skirtos pasaulio vandenynams patruliuoti, jos galės mėnesių mėnesius raižyti jūrų platybes, „medžiodamos“ svetimus povandeninius laivus.
Tokios paskirties laivai – robotai bus kuriami pagal DARPA vykdomą ACTUV (Anti-Submarine Warfare Continuous Trail Unmanned Vessels) projektą. „X-ship“ pavadintos būsimos fregatos, plaukiosiančios be įgulos, galės vykdyti mėnesius trunkančias užduotis be įrangos remonto, palaikys nuolatinį ryšį su savo baze ir automatiškai užtikrins saugią navigaciją nekeldamos pavojaus civiliniams laivams. „X-ship“ turės laikytis visų saugios laivybos jūroje taisyklių.
Pasak Pentagono atstovų, tokios automatinės fregatos padės taupyti lėšas, kurios šiuo metu skiriamos užsienio šalių povandeniniams laivams stebėti. Laivai – vaiduokliai išlaisvins dabar tokias misijas vykdančias JAV karinio jūrų laivyno pajėgas.
ACTUV programos fregatos, naudodamos aktyviuosius sonarus, „skenuos“ jūrų gelmes ieškodamos nuo povandeninių laivų atsklidusio aido. Ekspertų teigimu, tai reiškia, kad tame pačiame regione esantys povandeniniai laivai žinos, kad jų ieškoma, tačiau pabėgti nuo „X-ship“ sugebės nebent povandeniniai atomlaiviai. Elektrinius ir dyzelinius variklius naudojantiems povandeniniams laivams to padaryti nepavyks. Būtent tokio tipo šiuolaikiniai povandeniniai laivai kelia didelį pavojų, nes yra sunkiai pastebimi, tylūs ir manevringi.
Apie tai, ar „X-ship“ laivuose bus naudojama ginkluotė, ir jei taip, tai kokia, kol kas neskelbiama. Pirmoji JAV pramonės atstovams skirta konferencija, skirta ACTUV projekto įgyvendinimui, vasario 16 d. įvyks Arlingtono mieste.
Šiame vaizdo siužete supažindinama su ankstesniais automatiškai valdomų laivų – robotų technologijų pasiekimais.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Robotai šoka striptizą
2010 02 11 15:19Įvairių šalių išradėjai seniai norėjo išmokyti šokti robotus. Pirmasis buvo robotas QRIO, judantis pagal nacionalinę japonų muziką. Paskui kiti sukurti šešiakojai robotai konkurse, kuris vyko Austrijoje, atliko rock-n-rollą.
Tačiau britų išradėjai sukūrė tokį robotą, kuris šoka striptizą, t.y. „pole dance“ (šokis ant strypo). Robotų striptizo šokėjų pristatymas įvyko Londone. Jo išradėjas – žinomas inžinierius ir skulptorius Jales Wolkeris.
Inf. šaltinis: Alfa.lt
Pentagonas užsisakė nešulinį robotą
2010 02 04 10:36JAV Gynybos departamento Pažangiųjų gynybos tyrimų agentūra (DARPA) pasirašė sutartį su korporacija „Boston Dynamics“ dėl kariuomenei skirto roboto, galinčio gabenti krovinius nelygaus reljefo vietovės sąlygomis, sukūrimo.
Leidinio „Defense Industry Daily“ teigimu, už LS3 pavadinto roboto, savo išvaizda primenantį mulą, sukūrimą „Boston Dynamics“ gaus 32 mln. dolerių.
Šį robotą planuojama naudoti Afganistane. LS3 galės gabenti iki 180 kg krovinius kalnuota vietove iki 32 kilometrų atstumu. Robotas svers ne daugiau nei 570 kg. Jis bus visiškai autonomiškas ir galės savarankiškai veikti iki 24 valandų.
Keturkojis robotas galės prisitaikyti prie vietovės sąlygų – jis galės vaikščioti, bėgti ristele, prireikus šuoliuoti, peršokti kliūtis ir atgauti pusiausvyrą tuo atveju, jeigu ji bus prarasta dėl išorinių veiksnių.
Pranešama, kad LS3 kuriamas „Boston Dynamics“ pristatyto panašios paskirties roboto „BigDog“ prototipo pagrindu, kuris esą jau atitinka kai kuriuos DARPA keliamus reikalavimus. Jis gali vaikščioti, bėgioti ir išlaikyti pusiausvyrą net slidžiame paviršiuje.
Inf. šaltinis: Balsas.lt
Senstantiems Japonijos gyventojams - robotas-instruktorius ir galios kostiumas
2010 01 30 08:13Japonijoje robotai padeda senyvo amžiaus gyventojams mankštintis ir praskaidrina jiems nuotaiką. Sparčiai senstanti valstybė tikisi, kad netolimoje ateityje robotai galės padėti prižiūrėti senyvo amžiaus žmones. Tokijo priemiestyje surengtos Senstančios visuomenės parodos metu buvo pristatyti naujausi senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms skirti prietaisai. Fizinio lavinimo robotas-instruktorius, vardu Taizo, vadovavo grupinei mankštai, kurioje dalyvavo apie 2 tūkst. parodos lankytojų.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Pertvarkomi robotizuotos ginkluotės vystymo projektai: tikrieji robotų karai dar negresia
2010 01 27 07:53Labai dažnai šiuolaikinės karinių technologijų naujienos žiniasklaidoje apima robototechnikos sritis – kuriami arba bandomi nepilotuojami žvalgybiniai ar koviniai lėktuvai, pėstininkus remia savaeigiai antžeminiai robotai, haubicos šaudo „protingus“ sviedinius – atrodo, jog koviniai robotai ir kitos kibernetinės technologijos tobulėja valandomis, o iki tikrųjų fantastinių jų karų belieka „suskaičiuotos valandos“. Ar tikrai karinės robotų vystymo programos pažengė tiek toli?
Šį apžvalginį straipsnį apie karinių robotų kūrimo ir vystymo tendencijas paskatino parašyti daugiausiai į ateities karus ir ginkluotę investuojančios valstybės JAV gynybos departamento nauji strateginiai sprendimai, atsisakant šio dešimtmečio pradžioje iškeltų grandiozinių projektų, turėjusių iš esmės atnaujinti ir sukurti visiškai naujos koncepcijos JAV kariuomenę, paremtą įvairiausios paskirties ir galimybių kariniais robotais. Panašu, jog po beveik dešimt metų trukusio projekto nuspręsta, kad peršokti nuo tradicinės ginkluotės prie filme „Terminatorius“ vaizduojamų mūšio scenų vis gi nepavyks, tad labiau verta išnaudoti technologijų pažangą dabartinės technikos atnaujinimui ir pritaikymui realiems poreikiams, o ne ruoštis ateities „robotų karams“.
Daugau skaitykite: http://www.elektronika.lt/articles/electronics/21233/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Nauji eksperimentai su chaosiniais robotų valdymo algoritmais
2010 01 24 08:06Mokslininkai ir inžinieriai kurti paprastus ir pakankamai robotų galimybių robotus jau išmoko. Tačiau norint tobulinti robototechniką, reikia žengti žingsnį link aukštesnio lygio valdymo galimybių – kažko, kas primintų gyvų organizmų neuronų veiklą ir sugebėjimą priimti nestandartinius sprendimus neįprastose situacijose. Ir nors dirbtiniai neuroniniai tinklai vis dar vystymosi stadijoje, į pagalbą sprendžiant šią problemą gali ateiti chaoso algoritmai.
Pas žmones ir gyvūnus periodiškai pasikartojantys judesiai yra valdomi centrinio šablonų generatoriumi (Central pattern generator – CPG), pranešime spaudai aiškina mokslininkai iš Makso Planko instituto. Šis principas yra plačiai naudojamas ir judančiose mašinose. Tačiau kaip taisyklė, kiekvienam skirtingam judėjimo būdui reikalingas atskiras generatorius. Kitaip tariant, išoriniai jutikliai priima informaciją apie supamą aplinką, o šiuos duomenis apdorojęs valdiklis priima sprendimą, kokį konkrečiai judesių šablonų generatorių CPG naudoti.
Dabartinio tyrimo autoriai tvirtina, jog robotas gali keisti daugiau nei 10 skirtingų žingsniavimo būdų naudodamasis vienu vieninteliu CPG generatoriumi, o tai leidžia pasiekti ne kas kitas, o valdomas chaosas.
Daugiau skaitykite: http://www.elektronika.lt/articles/electronics/21187/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
„iPhone“ kontroliuojamas mini robotas gali būti žaidimų ateitis
2010 01 23 07:04Prancūzijos kompanijos „Parrot“ sukurta nedidelė per nuotolį su garsiuoju „iPhone“ valdoma skraidyklė žada revoliuciją vaizdo žaidimų industrijoje ir milijardus jos kūrėjams.
Skraidyklė, pavadinta „AR.Drone“, sukėlė tikrą sensaciją Las Vegaso elektronikos parodoje. Žiūrint iš šalies, tai įprastinis per nuotolį valdomas skraidymo aparatas. Na, gerai, neįprastas tuo, jog jis valdomas „iPhone“ telefonu. Na, bet tai irgi nelabai originali idėja – jau Šveicarijos automobilių dizaineris Frank Rinderknecht sumąstė, o automobilių tobulinimo bendrovė „Rinspeed“, bendradarbiaudama su „Siemens“ sukūrė neeilinį elektromobilį „iChange“, kurio vidaus funkcijas valdo tas pats „iPhone“.
Daugiau skaitykite: http://www.elektronika.lt/articles/electronics/21182/
Inf. šaltinis: Technologijos.lt