Kinijoje išbandomas smegenimis valdomas robotas
2015 04 21 11:51Centrinės Kinijos Hunano provincijos Hunano mieste Gynybos technologijų universiteto tyrėjai neseniai išbandė smegenimis valdomą robotą. Mažas robotas gali judėti į priekį, sklandžiai apsisukti pagal smegenimis siunčiamus nurodymus.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotai gamyklose formuoja „ketvirtosios pramonės“ principus
2015 04 20 11:48„Intensyvi diena? Reikia padaryti milijoną darbų? Štai jums slegianti naujiena – tikriausiai jūs suklysite bent tūkstantį kartų. Tyrimai rodo, kad iš milijono atliekamų užduočių net patys gabiausi žmonės padaro nuo penkių šimtų iki tūkstančio klaidų“, – rašo apžvalgininkė Rose Jacobs savaitraštyje „Newsweek“.
Tai gali atrodyti neįtikėtinai daug, tačiau juk daromos klaidos gali būti tokios kaip – gramatinės klaidos elektroniniame pašte, ne iki galo išplauti indai pakliuvę į džiovyklą, neapdairus pokalbis su kolegomis ar dėvimos skirtingos kojinės, kurių neatitikimą pastebėjote tik per pietus. Išvardinti klaidų pavyzdžiai nėra brangūs pinigų ar reputacijos atžvilgiu, tačiau rizikos lygis pakyla tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, vaistininko klaida gali kainuoti gyvybę, netinkamas darbuotojas – milijonus darbdaviui ir t. t.
Šią idėją, prieš dvidešimt penkerius metus, analizuoti pradėjo „Siemens“ mokslininkų bei inžinierių komanda. Ambergo mieste, Vokietijoje, įsikūrusi gamykla gamino valdytuvus – dėžes, prikimštas mikroschemų ir jungiklių, kurios buvo integruojamos į kitus aparatus kaip esminiai valdymo mechanizmai („smegenys“). Gamykla veikė gan sėkmingai, defektų skaičius – penki šimtai penkiasdešimt iš milijono.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/ivykiai/49462/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Sukurtas robo-šefo prototipas
2015 04 20 08:47Po ilgos darbo dienos nebėra jėgų suktis virtuvėje? Greito maisto ir pusfabrikačių išvengti padės virtuvės robotas-asistentas. Londone veikianti bendrovė „Moley Robotics“ sukūrė robo-šefo prototipą, kuris jau pristatytas technologijų mugėje „Hannover Messe“.
Robotas apdovanotas dviem masyviomis, bet daug gebančiomis rankomis, o virtuvėje jis instaliuojamas virš viryklės ar maisto gaminimo zonos. Pažangias rankas robotui kūrė kompanija „Shadow Robot Company“ – dar viena Londono bendrovė, kurios gaminius naudoja taip pat ir NASA.
Šis robotas virtuvėje darbuojasi ne kaip virimo ar kepimo mašina, o kaip trimačius žmogaus judesius tiksliai atkartojantis mechanizmas. Prototipą judesių mokė virtuvės šefas Timas Andersonas, savo patiekalus gaminęs specialioje judesius fiksuojančioje studijoje. Demonstracijos metu T. Andersonas išmokė robotą paruošti krabų sriubą, tačiau, kaip šefas pasakojo BBC, iš esmės robotas gali paruošti bet kokį maisto patiekalą.
Kaip rašoma „Moley Robotics“ svetainėje, įmonė tikisi serijinę tokių robotų gamybą ir prekybą jais pradėti 2017 m. Pilnos komplektacijos robotas mokės tūkstančius receptų. Maža to, jis plaus indus ir netgi sugebės pavaduoti šaldytuvą. Robotą bus galima valdyti ir ne iš namų, per specialią išmaniųjų įrenginių programėlę. Kitaip tariant, baigiant darbus pakaks užsisakyti pageidaujamą patiekalą ir laiku grįžti namo.
Ateityje bendrovė norėtų robotą patobulinti taip, kad jis pasitelkės vaizdo kameras galėtų pats mokytis iš virtuvėje patiekalus ruošiančių asmenų ir išmoktų ruošti ir firminius šeimos artimųjų, draugų, svečių patiekalus.
Savaime suprantama, pažangios technologijos nebūna pigios. Prognozuojama, kad toks robotizuotas virtuvės komplektas kainuos mažiausiai 15 tūkst. dolerių.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Robotiniai konstruktoriai iš „RoboSoft Systems“
2015 04 19 15:05Mumbajaus (Indija) robotikos kompanija „Robosoft Systems“ sukūrė vaikams skirtus robotinius konstruktorius.
Apie tai pasakoja kompanijos įkūrėjas Farooq Syedas: „Kai mes buvome vaikai, žaislai, su kuriais žaidėme, buvo įdomūs, tačiau mūsų nieko nemokė. Todėl mes pamanėme, kad reikia sukurti tokius žaislus, kuriuos vaikai galėtų pasidaryti patys ir taip lavintų savo vaizduotę.“
„Iš pradžių sukūrėme daug prototipų ir pakvietėme kelis vaikus, kurie juos išbandė. Šie prototipai buvo sukurti atsižvelgiant į vaikų pageidavimus. Tai, ką mes dabar siūlome, yra savarankiškai konstruojami DIY (pasidaryk pats) komplektai, kuriuos naudojame, norėdami išmokyti vaikus robotikos gudrybių.“
Kompanija „Robosoft Systems“ veda seminarus studentams visoje Indijoje. Šių seminarų tikslas – supažindinti kuo daugiau studentų su robotika ir panaikinti ribą tarp teorijos ir praktikos.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/elektronika/49455/.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„BionicANTs“ – bendradarbiaujančios robotinės skruzdės
2015 04 17 18:53Vokietijos automatizavimo kompanija „Festo“, kurdama technologijas įvairioms užduotims atlikti, idėjų semiasi iš gamtos. Gamtoje organizmai užduotis atlieka nepaprastai efektyviai. „Festo“ kompanijos atstovai mano, kad tai, kaip organizmai prisitaiko prie aplinkos, galima pritaikyti inžinerijoje. „Festo“ kompanijos tikslas yra sukurti protingas bionines struktūras, kurios ateityje sėkmingai funkcionuotų kaip darbo jėga.
Naujausias „Festo“ kūrinys pavadintas „BionicANTs“ vardu. Tai yra dirbtinės robotinės skruzdės, sukurtos pagal tikrų skruzdėlių modelį. Jos ne tik atrodo labai panašiai į gyvus vabzdžius bet ir elgiasi panašiai. Skruzdėlės pasirinktos todėl, kad jos gyvena didelėse kolonijose, kuriose yra nusistovėję aiškios taisyklės ir rangų sistema. Kolonijoje kiekviena skruzdė žino savo užduotis ir tokiu būdu bendradarbiaudamos jos kartu gali atlikti darbus, kokių po vieną nesugebėtų.
Pirmąjį kartą bendradarbiaujantis gyvūnų elgesys yra pritaikytas technologijų pasaulyje, naudojant sudėtingus algoritmus. „Festo“ kompanijos atstovas dr. Heinrich Frontzek sako, kad „BionicANTs“ bendrauja tarpusavyje viena su kita ir koordinuoja savo veiksmus bei judesius. Skruzdės juda kartu pagal tam tikras taisykles. Kiekviena skruzdėlė priima sprendimus autonomiškai, tačiau kartu siekia bendro tikslo. Atlikdamos užduotis jos bendradarbiauja ir dirba kaip viena didžiulė komanda, visai kaip tikros skruzdėlės. Dirbdamos tokiu būdu jos gali įveikti sudėtingas užduotis.
Bioninių skruzdžių kūnas sudarytas iš lazeriu suformuotų poliamido sluoksnių. Galvoje jos turi 3D stereo kamerą, kuri leidžia identifikuoti objektus ir nustatyti savo vietą. Pilve įtaisyti opto-elektriniai jutikliai, kurie, naudodamiesi grindų struktūra, nusako kaip skruzdė juda grindų atžvilgiu. Skruzdės kojos sukurtos naudojant pjezo medžiagą. Sulenktos galūnės gali būti greitai ir tiksliai kontroliuojamos, skruzdės judėjimui reikia nedaug energijos ir ji sugeba judėti nedidelėse erdvėse. „BionicANTs“ turi griebtuvus, kuriais gali pakelti objektus.
„BionicANTs“ gali paskatinti pokyčius pramonės gamybos srityje. Ateityje reikės vis daugiau technologijų, galinčių prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Dėl šios priežasties gamybos sistemos turi gebėti dirbti autonomiškai.
Bendradarbiaujančios ir autonomiškai dirbančios robotinės skruzdėlės turi šias savybes ir gali padaryti šios srities perversmą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
„Google“ užpatentavo technologiją, suteikiančią robotams asmenybes
2015 04 16 08:40Asmenybes turintys robotai, nėra nauja idėja. Žmogiškos mašinos įsivaizduotos dar viduramžiais, o ir ir šiandien tai išlieka puikia medžiaga fantastinių filmų kūrėjams. Tačiau dabar kompanija „Google“ žengia pirmuosius žingsnius, link šios idėjos perkėlimo į realybę.
Neseniai „Google“ užpatentavo naują technologiją, leidžiančią patiems susikurti roboto arba kompiuterio asmenybę. Anot kompanijos atstovų, pagrindinis šios technologijos tikslas – tai užtikrinti, kad žmonės jaustųsi komfortabiliai bendraudami su robotais.
„Google“ patente kalbama apie debesies principu paremtą sistemą, leidžiančią parsisiųsti roboto asmenybę, tokiu pačiu principu, kaip ir parsisiunčiant programėlę į išmanųjį telefoną. Robotas savyje galėtų talpinti daugybę charakterių bei asmenybės tipų, kuriuos panaudotų bendraudamas su skirtingais žmonėmis. Tai tarsi šeimyninis kompiuteris, turintis kiekvienam šeimos nariui skirtą paskyrą. Patento aprašyme teigiama, jog robotas gali savo būdo savybėmis replikuoti žmogų, pavyzdžiui, „mirusį šeimos narį“ arba „garsenybę“.
Teigiama, jog robotas gali perteikti įvairias emocijas: džiaugsmą, baimę, nuostabą, rimtį, šiurkštumą ir t. t. Šią technologiją naudojantis robotas, taip pat gali prisitaikyti prie žmonių. Jeigu robotas pastebės, kad kelia savo šeimininkui nuobodulį, jis atsisiųs naują asmenybę.
Nors robotas naudojasi debesies principu paremta asmenybių atsisiuntimo ir atnaujinimo sistema, ieškodamas reikiamos informacijos. Ją jis gali atsisiųsti iš duomenų bazės arba dalintis tarpusavyje su kitais robotais. Robotas taip pat gali naršyti ir jūsų asmeniniuose įrenginiuose. Pavyzdžiui, davus komandą „Būk mama“, jei robotui nepavyks rasti reikiamų duomenų debesyje, jam galima leisti prisijungti prie jūsų išmaniojo telefono arba kompiuterio ir remdamasis rasta informacija jis perims nurodyto asmens būdo savybes bei ims jį imituoti.
Visa tai iš tiesų skamba kaip mokslinės fantastikos filmo elementai. Nors „Google“ užpatentavo minėtąją technologiją, nėra aišku, kaip toli kompanija pažengė įgyvendindama šį projektą realybėje. Panašios sistemos, atkartojančios žmogiškąsias savybes, vis dar yra ankstyvoje vystymosi stadijoje. Tačiau į ateitį žvelgiantiems mokslininkams, noras padaryti robotus žmogiškesnius yra dėsningas žingsnis.
Ar „Google“ ketina prekiauti šia technologija paremta programine įranga ir produktais, nežinoma.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Rusija ginklų parodoje pristatys savo robotų armiją
2015 04 14 21:18Rusijos Gynybos ministerija ruošiasi viešai pristatyti savo kuriamus nepilotuojamų karinių transporto priemonių bei robotų projektus.
Anot Rusijos Gynybos ministerijos „Mokslinio Robotechnikos Plėtros Centro“, naujausi Rusijos pasiekimai, kuriant nepilotuojamas oro ir vandens dronus, o taip pat ir karinius robotus, bus rodomi šį birželį, šalia Maskvos vyksiančioje parodoje „Armija 2015“.
Renginio metu bus pristatoma daugiau nei 5 000 įvairių Rusijos karinių gaminių bei technologijų. Taip pat kai kurių šių karinių prietaisų veikimas bus demonstruojamas gyvai.
Nors dar tiksliai nežinoma, kas renginio metu bus pristatinėjama, tačiau Rusijos Gynybos ministerija jau ankščiau paskelbė apie kelis nepilotuojamų skraidyklių projektus. Rusija yra pareiškusi, norinti, kad 70 proc,. jos karinės įrangos iki 2020-ųjų metų atitiktų „modernios“ įrangos standartus. 2010-aisiais tokios įrangos Rusijoje buvo tik 10 proc.
Vienas iš tokių prietaisų, tai nuotoliniu būdu valdomas raketų ugnies sistema „Platform-M“, kuri buvo pristatyta mažiau nei prieš metus ir, teigiama, jau naudojama Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Be įvairių tipų raketų, prietaisas taip pat gali būti apginkluotas granatsvaidžiu arba kulkosvaidžiu.
Rusija taip pat ruošiasi savo „terminatoriaus“ išvaizdos roboto „Avataro“ bandymamas. „Avataras“ jau buvo viešai pristatytas, o jo veikimą stebėjo Vladimiras Putinas. Robotas sugebėjo iš lėto važiuodamas keturračiu apsukti nedidelį ratą trasa.
Rusija taip pat kuria robotus, vadinamus „pionieriais“, kurių paskirtis – nuo minų išvalyti takus pėstininkams. Vienas jų – robotas „Uran 6“. Kita panaši platforma „Uran 14“ taip pat gali būti naudojama gaisrų gesinimui bei nuolaužų šalinimui.
Rusijos Kursko universiteto studentai kuria Gynybos Ministerijai skirtą povandeninį žvalgybos robotą. Šią vasarą bus pradėti jo bandymai, o jo masinė gamybą planuojam rudenį.
Viena iš jau išbandytų technologijų – tai „Orlan-10“ apžvalgos dronas. Rusijos karinės įrangos gamintoja Rostec pranešė dirbanti ties amfibiniu dronu „Čirok“, galinčiu dideliais atstumais gabenti raketas bei aviacines bombas.
Rostec taip pat praėjusio mėnesio pradžioje paskelbė kurianti įrangą, kuri leis ant žemės esantiems kariams greitai gauti informaciją iš žvalgybos dronų. Tai padės kariams lengviau orientuotis mūšio lauke. Ši įranga bus integruotą į kareivių uniformas. Projektas pavadintas „Ateities Kario“ vardu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Šimpanzė numušė ją suerzinusį droną
2015 04 14 16:17Atvejai, kai ore skriejančius dronus atakuoja paukščiai, nėra itin reti. Regis, dabar dronams teks saugotis ir šimpanzių.
Jeigu skraidinate savo droną, geriau to nedarykite virš šimpanzių aptvaro. Jos gali supykti ir numušti jį pagaliu.
Būtent taip ir nutiko, kai vienas olandas sumanė virš zoologijos sode įrengtos šimpanzių teritorijos paskraidinti savo filmavimo kamera aprūpintą droną. Viena iš šimpanzių nusprendė, jog jai jau gana visur zujančio ir jos gentainių ramų gyvenimą savo zvimbimu trikdančio drono.
Šį Arnheme (Olandija), Royal Burger Zoologijos sode įvykusį incidentą pavyko užfiksuoti drono kamerai. Kol dronas skriejo nedideliame aukštyje, viena iš šimpanzių įkopė į medį ir numušė jį su ilga šaka. Šiam nukritus ant žemės, šimpanzės apspito droną ir tikrino, ar tikrai jį pribaigė.
Zoologijos sodo atstovų teigimu, po šimpanzės smūgio ir tėškimosi į žemę dronas buvo visiškai sugadintas, tačiau drono filmavimo kamera liko nepažeista ir išsaugojo šio linksmo nutikimo įrašą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kvantinės kompiuterijos galimybės kosminėse kelionėse ir robotikoje
2015 04 14 09:02Kvantinė kompiuterija buvo atrasta prieš daugiau nei trisdešimt metų, tačiau nepaisant to, kvantinio programavimo galimybės vis dar yra ankstyvoje stadijoje, reikalaujančioje pažangos.
Žinoma, novatoriškos organizacijos, pavyzdžiui, tokios kaip „Google“, ieško metodų kaip patobulinti ir pritaikyti kvantinį programavimą įvairiems technologiniams procesams, kurių įgyvendinimui įprasti šių dienų kompiuteriai yra per silpni.
Kvantinio programavimo potencialą aiškiai suvokia ir organizacija NASA, kuri pasitelkusi „D-Wave“ kvantinio programavimo mechanizmus atlieka tyrimus, susijusius su kelionių kosmoso erdvėje gerinimu, oro eismo kontrolės stiprinimu bei ieško būdų kaip pagerinti robotų veikimą, kad modernūs įrenginiai būtų pajėgus vykti į tolimas galaktikas.
Esminis kvantinės kompiuterijos faktorius – kvantiniai bitai (arba kubitai) saugoja dvi bazines reikšmes 0 ir 1, bei jų „kvantinę superpoziciją“ tuo pat metu. Tai – neįtikėtinas galios potencialas, su kuriuo šiandienos kompiuterinės sistemos negali lygintis. Tikslingas kvantinės kompiuterijos potencialo panaudojimas suteiktų galimybė atlikti tokias sudėtingas programavimo misijas, kurios naudojant „mūsų laikų“ kompiuterius užtruktų dešimtmečius, šimtmečius arba išvis nebūtų įmanomos.
Robotų technikoje NASA kvantinį programavimą siekia pritaikyti dirbtinio intelekto pažangos kėlime, laiko planavimo automatizacijos atžvilgiu. Organizacija planuoja siųsti robotus į tolimas misijas kosmose, kurių metu „realaus laiko“ komunikacija tarp roboto ir operatoriaus nėra įmanoma. Vis dėlto pasitelkus kvantinę optimizaciją, mokslininkai gebėtų sudaryti objektyvias prognozes iš anksto, tokiu būdu numatant robotų misijų kryptį.
„Mes galvojame apie kelias misijas, kuriose norėtume matyti robotų veiklą skirtingose planetose, tačiau šie robotai turėtų patys koordinuoti savo veiklą, pavyzdžiui, atlikti nusileidimą be „realaus laiko“ komunikacijos“, – spaudai sakė NASA tyrimų centro mokslo operacijų vadovas Davide Venturelli.
Vienas iš esminių kriterijų, dėl kurio robotai dažniausiai nėra pajėgus vykti į tolimas keliones kosmose, yra baterija, o tiksliau – energijos trumpalaikiškumas. Žinoma, didinti baterijos galią yra svarbu, tačiau nešvaistyti turimos energijos – taip pat. Būtent todėl kvantinės kompiuterijos pritaikymas sumanių robotų programose padėtų išvengti bereikšmių procesų, švaistančių baterijos išteklius. Robotai „tiesiog“ sugebėtų planuoti ir susidėlioti prioritetus.
„Robotai turi žinoti koks grafikas jiems yra geriausias, jie turi suprasti ar turės pakankamai laiko įsikrauti, taip pat suvokti, kada eiti į regioną, kuriame tvyro tamsa, regioną, kuriame galbūt yra vandens. Mes turime visa tai numatyti“, – teigė D. Venturelli.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujos kartos lydytas metalas – reikšmingas žingsnis formą keisti galinčių robotų link?
2015 04 13 15:31Naujos kartos lydytas metalas suteikia vilčių, kad į T-1000 iš „Terminatoriaus“ filmų panašūs robotai kada nors tikrai taps realybe. Lydytas metalas gali keisti formą, kai per jį perleidžiama elektros srovė. Šis daug žadantis atradimas labai džiugina kinų mokslininkus. Metalas „susiurbia“ aliuminį, susidaro vandenilio burbulai ir išlydytas metalas gali savarankiškai judėti.
Inf. šaltinis: DELFI.TV