Chirurginių robotų valdymą gali lengvai užgrobti programišiai
2015 05 01 08:11Per atstumą valdoma tele-medicininė įranga turi rimtų saugumo spragų. Įvairių chirurgijai naudojamų robotinių prietaisų kontrolę gali perimti programišiai.
2001-aisiais metais Niujorke atlikta, atrodytų, nieko neišsiskirianti, eilinė chirurginė operacija, kurios metu pacientui pašalinta tulžies pūslė. Bet iš tiesų operacija nebuvo įprasta. Šios operacijos pacientas tuo metu buvo kitame Atlanto vandenyno krante, Prancūzijoje. Tai buvo pirmoji pasaulyje sėkminga nuotolinio valdymo robotinė chirurginė operacija. Nuo tos dienos tele-medicininių procedūrų skaičius sparčiai auga. Nors robotinė chirurgija dar nėra visiškai susiformavusi industrija, tačiau kasmet medicininių robotų padavimai auga 20 %. Jau netolimoje ateityje, šios mašinos turėtų tapti įprastu chirurgų ir kitų medikų darbo įrankiu. Jau 2025-aisiais JAV Gynybos departamentas nori naudotis „Trauma Pods“ įrenginiais, kurie leistų chirurgams per tūkstančių kilometrų atstumą atlikti operacijas kariams.
Tele-chirurgijos šalininkai įvardijo daugybę šios technologijos privalumų. Pavyzdžiui, operacijos atliekamos negaištant brangaus laiko, kuris išeikvojamas transportuojant ligonį arba medikams vykstant pas jį. Taip pat operacijos gali būti atliekamos sunkiai pasiekiamose vietovėse; kalnuose, po vandeniu arba net kosmose.
Tačiau išsakytą ir nemažai nuogąstavimų dėl šių technologijų saugumo spragų. Tyrėjai iš Vašingtono universiteto (JAV) nusprendė išbandyti tele-chirurginę techniką ir patikrinti, ar ji apsaugota nuo kibernetinių išpuolių. Jų atliktos studijos metus paaiškėjo, jog chirurginių robotų saugumas dar turi gerokai tobulėti.
Įsilaužę į gydytoją bei robotą jungiantį ryšio maršrutizatorių, tyrėjai sugebėjo pakeisti roboto judesių komandas taip, kad jo veikimas būtų nekoordinuotas ir trūkčiojantis. Jie uždelsė arba pagreitino chirurgo robotui perduotas judesių komandas, aktyvino automatinio sustojimo mechanizmą ir neleido toliau vykdyti operacijos, o galiausia ir visiškai perėmė roboto kontrolę. Jie taip taip atrado, jog vaizdo transliacija, kuria chirurgas stebi roboto veikimą ir pacientą, yra nesunkiai prieinama pašaliniams asmenims.
Žinant, kad chirurginės operacijos privalo pasižymėti tikslumu ir atsargumu, bet kokia tokio tipo kibernetinė ataka kritiniu operacijos momentu gali būti pražūtinga pacientui. Tyrėjai pateikė eilę pasiūlymų, kaip padaryti robotines nuotolines operacijas saugesnes. Tam pagelbėtų duomenų, kurie siunčiami tarp chirurgo ir roboto, šifravimas. Robotų programinė įranga galėtų būti jautresnė sistemos sutrikimams bei pasikėsinimams perimti duomenis. Taip pat turėtų būti įdiegtos sistemos stebinčios ryšio kanalų saugumą prieš operaciją ir jos metu, kuriuos signalizuotų apie programišių bandymus perimti roboto kontrolę. Tai nepadarytų nuotolinės chirurgijos atsparia kibernetinėms atakoms, bet tai būtų tvirtas žingsnis šia linkme. Tyrėjų teigimu, būtina jau dabar kelti šias diskusijas į viešumą bei rūpintis šios technologijos saugumu, kol ji netapo standartine įranga kiekvienoje gydymo įstaigoje. Tik taip pacientai jausis saugūs, guldamiesi po robotinio chirurgo skalpeliu.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Europoje siautėja robotų gauja, pradanginanti ne vietoje paliktus automobilius
2015 04 30 18:10Europos automobilių stovėjimo aikštelėse jau siautėja sunkiai sustabdoma robotų gauja AVERT, besiverčianti ne vietoje paliktų automobilių pradanginimu. Gaują sudaro 4 kietakakčiai riedantys robotai-smogikai – po du smogikus vienam ratui. Nusižiūrėtą grobį „torpedos“ šaltakraujiškai pakelia už ratų ir tyliai nusiridena ten, kur jiems įsako gaujos vadeiva.
Europos inžinierių sukurta robotizuota automobilių parkavimo kontrolės sistema AVERT (Autonomous Vehicle Emergency Recovery Tool) skirta kovai su parkavimo pažeidimais.
Sistemą sudaro pagrindinis robotas (gaujos vadeiva), kuris autonomiškai stebi padėtį stovėjimo aikštelėje ir siuntinėja nurodymus grupei mažesnių robotų-vykdytojų, kurie, privažiavę prie netinkamai pastatytos mašinos, kilsteli ją kelis centimetrus ir pakoreguoja jos parkavimo padėtį arba apskritai nuridena iš stovėjimo vietos, jei mašina pažeidžia stovėjimo taisykles.
Tačiau ši robotų „gauja“ yra apmokyta atlikti ir kur kas sudėtingesnes operacijas – pvz., iš stovėjimo aikštelės saugiai išgabenti galimai užminuotą automobilį ar kitus grėsmingus objektus, kurie patalpoje atsirado įsikišus žmogui.
Nemažiau įdomu ir tai, kad AVERT robotų brigada pajėgi iškrapštyti net ir į kurį nors nepatogų užkampį nukištą transporto priemonę, kurias nuvilkti dabartinėmis priemonėmis būtų pernelyg sudėtinga.
AVERT robotukai atsargiai perveža iki 2 tonų sveriančias transporto priemones. Žmogaus įsikišimo šiai sistemai praktiškai nereikia – ji pati skenuoja aplinką ir aplenkia galimas ir esamas kliūtis, susiplanuoja saugiausią išgabenimo maršrutą. Sistema kuriama nuo 2012 m. Manoma, kad serijinė jų gamyba prasidės jau 2016 m.
Inf. šaltinis: Technologijos.lt
Komercinė dronų valdymo sistema iš „Airware“
2015 04 30 08:07Nepilotuojamos oro transporto priemonės galėtų tapti nepamainomu darbo įrankiu įvairiose industrijose, kai reikia atlikti sudėtingas bei pavojingas užduotis. Tačiau viena iš problemų (be komplikuotų įstatymų) yra dronų pilotavimo painumas. Kitaip tariant – kartais oro robotams pritrūksta funkcionalumo bei dinamiškumo savybių, būtinų tikslingam jų pritaikymui praktikoje. Vis dėlto daugelis naujųjų technologijų tobulintojų siekia tai pakeisti. Kompanija „Airware“ žengė didelį žingsnį šios srities gerinimo link.
„Airware“ pristatė aviacinę informacijos platformą, kurioje komercinio verslo savininkai gali įsigyti dronų pilotavimo sistemą „Airware’s Flight Core“. Kompanijos pristatoma oro robotų kontrolės technologija žavi moderniomis galimybėmis – patvari techninė įranga, novatoriška programinė sistema ir debesinės kompiuterijos galimybės leidžia dronus pritaikyti net ir sudėtingų užduočių atlikimui (pavyzdžiui, dujotiekio ar derliaus tikrinimas, mobiliojo ryšio bokštų priežiūra, paieškų užduotys ir t. t.).
Į nuošalų ūkį Kalifornijoje (JAV) „Airware“ pasikvietė investuotojus, klientus ir keletą žurnalistų iš San Francisko. Čia kūrėjai netrukdomai pademonstravo naujos technologijos galimybes, pasitelkus skirtingus dronus, skirtingose situacijose. Kompanija parodė, kaip sistema veikia ir kaip ji gali būti pritaikyta individualiems poreikiams.
Po trumpos pradinės įžangos „Airware“ valdytojai Jonathanas Downey ir Buddy Michini reprezentavo esmines sistemos funkcijas – „Flight Core“ autopiloto sistemą, suteikiančią oro robotui neįtikėtinų autonomiškumo savybių, taip pat „Ground Control Station“ funkciją atskleidžiančia dinamišką kontrolę prietaiso pasirinkimo atžvilgiu, t. y. dronas gali būti valdomas bet kuriuo išmaniuoju įrenginiu, kuriame integruota „Windows“ programinė sistema.
Išankstinis programavimas, rankinis pilotavimas ir duomenų kėlimas į serverį? Galite tai pamiršti. „Airware“ technologija pasirūpina viskuo. Kompanijos tikslas – sumažinti žinių, reikalingų drono kontrolei, poreikį, kad sudėtingų misijų atlikimas taptų lengvesnis“, – rašoma tinklapyje „Tech Crunch“.
Modernia valdymo sistema susidomėjo daugelis organizacijų, trokštančių nepilotuojamas oro transporto priemones pritaikyti praktikoje. Viena tokių kompanijų – oro robotų gamintoja „Delta Drone“. Organizacija „Airware“ technologiją išbandė ūkio laukų tyrimams. O generalinis „Drone America“ direktorius Mike Richards mano, jog oro robotai su integruota „Airware“ sistema būtų naudingi „tradiciniais“ aspektais, pavyzdžiui, palaikant saugumą paplūdimiuose.
Mėnesinė sistemos „Airware’s Flight Core“ prenumerata metams kainuoja beveik 2300 eurų. Ar kompanijos yra pasirengusios tiek mokėti už dronų atliekamas užduotys? „Tech Crunch“ straipsnio autorius Kyle’as Russellas teigia: „Daugelis įmonių susiduria su būtinybe tikrinti gamyklas, vamzdynus, prižiūrėti laukus ar patikrinti derliaus būklę. Vaizdo ir matavimo duomenims surinkti pasitelkti lėktuvai bei sraigtasparniai gali būti neįtikėtinai brangūs, o žmonių siuntimas dirbti tokiose misijose dažnai yra lėtas ir pavojingas.“ Taigi akivaizdu, kad „Airware“ technologija turi didelį potencialą dronų industrijoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotinės kojos suteikia snieglentininkui naujų jėgų
2015 04 29 18:06Snieglentininkas, nugarmėjęs nuo Ruapehu kalno uolos ir patyręs apatinių galūnių paralyžių, turi šansą vėl atsistoti ant kojų.
Marcelis Parmentieris yra vienas pirmųjų Naujosios Zelandijos gyventojų, išbandžiusių kompanijos „ReWalk“ egzoskeletus.
„Nemaniau, kad tai darysiu praėjus pusei metų nuo nelaimingo atsitikimo“, – sakė Parmentier’as.
22-iejų snieglentininkas ir trys jo draugai pasirinko netinkamą posūkį ir krito nuo 20m aukščio skardžio spalį slidinėdami ant Ruapehu kalno. Jis patyrė vieną sunkiausių stuburo traumų, todėl nebejaučia kūno žemiau juosmens.
Labiausiai vaikinas pasigenda paprasčiausių dalykų – „galimybės atsistoti ir apkabinti žmones arba stoviniuojant su draugais išgerti alaus.“
Dabar jam suteiktas šansas susigrąžinti šiuos paprastus veiksmus ir bioninis skeletas yra raktas į jo nepriklausomybę nuo kitų.
Robotinis kostiumas, atgabentas iš Izraelio, suteikia galimybę paralyžiuotiesiems sėdėti, stovėti, vaikščioti ir netgi lipti laiptais. Sulig mygtuko paspaudimu motorizuoti klubai bei keliai pradeda judėti. Visas įrenginys sveria 25 kg, taigi su robotinėmis kojomis reikia apsiprasti.
„Jautiesi tiesiog labai aukštas, nes buvai pripratęs į viską žiūrėti iš apačios“, – sako Marcelis. Paprasčiausias stovėjimas jau yra didžiulis pasiekimas, o išmokti vaikščioti dar reikės laiko. Laukti vaikinui verta – jam robotinės kojos reiškia laisvę.
„Sunku paaiškinti kaip nuostabu turėti tokią galimybę ir išbandyti kai ką tokio“, – džiaugiasi jaunuolis. Taip pat tai naudinga ir fiziškai – gerėja kraujo apytaka, stiprėja raumenys.
Deja, „ReWalk“ įtaisas finansuojamas tik pavieniui naudojimui, o jo kaina svyruoja nuo 110 iki 130 tūkst. JAV dolerių. Tokia suma vaikinui neprieinama, todėl jo viltis – „Givealittle“ fondas. Jo mama Helen mano, kad egzoskeletai turėtų būti finansuojami valstybės.
„Marcelis ne vienintelis jaunuolis, nenorintis praleisti gyvenimo sėdint, ir tiesiog trokštantis vėl atsistoti ant savų kojų, tiesiogine šio žodžio prasme“, – teigė ji.
Marceliui šie pirmi maži žingsneliai yra didžiulis šuolis link gijimo bei pasitikėjimo savimi atgavimo.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Portugalai kuria žmogaus smegenimis valdomą bepilotį lėktuvą
2015 04 29 08:23Įspūdingas žmogaus proto kūrinys – bepilotis lėktuvas, valdomas smegenimis. Portugalų technologijų kūrėja „Tekever“ sukūrė specialią kepurę, su kuria piloto smegenų bangos perduodamos bepiločiui lėktuvui.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Įspūdinguose kadruose – neįtikėtinas drono išgelbėjimas
2015 04 28 18:43Vyras išgelbėjo savo 2 tūkst. JAV dolerių vertės droną nuo pražūties vandenyne.
Filmų kūrėjui Ryanui Chatfieldui Perto (Australija) miesto paplūdimyje beskraidinant savo droną, šis netikėtai pradėjo prarasti galią ir leistis į vandenyno bangas.
„Pirmoji mano mintis buvo: „Štai ir viskas, praradau jį“. Tačiau netrukus sekė kita mintis: „Negaliu šitaip pasiduoti be jokios kovos, manau man pavyks“, – pasakojo Chatfieldas ABC žurnalistams.
Prie drono pritaisyta „GoPro“ kamera nufilmavo, kaip Chatfieldas lekia per paplūdimį pasiryžęs išgelbėti droną nuo pražūties vandenyje. Chatfieldo teigimu, „DJI Phantom 2“ su „GoPro HD3“ jam atsiėjo 2 tūkst. JAV dolerių.
„Iš tokio atstumo, kuris skyrė mane ir droną, buvo neįmanoma nustatyti, kiek toli nuo uolų ir kur tiksliai jis buvo, – aiškino Chatfieldas ABC. – Tačiau puikiai supratau, kad turiu ten atsidurti labai greitai. Taigi bėgdamas turėjau ir žiūrėti sau po kojomis, ir stebėti droną.“
Laimei, Chatfieldui pavyksta sugriebti droną kaip tik prieš jam panyrant į vandenyną. Net išgelbėjęs skraidyklę filmų kūrėjas turėjo saugoti droną nuo galingos vandenyno srovės.
„Vos tik pamaniau, kad dronas saugus, mane nubloškė banga ir tada supratau, kad pavojai dar nesibaigė, – teigė Chatfieldas. – Turėjau užsiropšti uolomis aukščiau, kad drono neapsemtų. Lipti šlapiomis uolomis viena ranka, kai kitoje dronas, kuriam negalima leisti sušlapti – užduotis ne iš lengvųjų.“
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kanadiečių dronas ruošiamas povandeninių laivų medžioklei
2015 04 28 09:01Kanadiečių sukurtas fiksuoto sparno TD100 dronas išbandomas povandeninių objektų paieškos misijose. Kanados kariuomenė jau anksčiau išbandė panašaus tipo skraidykles operacijose virš sausumos ir jūros.
TD100 droną sukūrusios kompanijos „Brican“ prezidentas B. McLuckie teigė, jog jų dronas pranoksta visus konkurentus. Anot McLuckie, šis dronas bei jo jutiklinė sistema yra pranašesnė gebėjimu užfiksuoti povandeninius laivus arba kitus metalinius objektus, pavyzdžiui, įprastinius laivus arba minas, po vandeniu ir ant vandens.
Tokios paieškos misijos šiuo metu Kanados kariuomenėje vykdomos su „Aurora“ žvalgybos lėktuvais bei sraigtasparniais „Sea King“.
TD100 drono sparnų ilgis – vos 5 metrai. Jį galima paleisti nuo žemės arba nuo nešiojamojo pripučiamo pakilimo tako. Dronas taip pat gali būti paleistas iš nedidelio pikapo tipo sunkvežimio. McLuckie teigimu, jis šią idėją pasiskolino iš Džeimso Bondo filmų.
Priklausomai nuo drono gabenamos įrangos, jis gali nuo bazės nutolti iki 1000 km atstumu ir sugrįžti.
Skraidyklė pradžioje buvo kurta ir naudota nykstančių gyvūnijos rūšių fotografavimui, tačiau netrukus patraukė ir kariškių dėmesį. Dronas neseniai buvo išbandytas pratybose kartu su Vokietijos kariais.
Pradžioje Kanados kariuomenė planavo droną panaudoti nesprogusių bombų bei kitų nuolaužų žemėlapiams kurti Žąsų įlankoje, Niufaundlando ir Labradoro provincijoje. Tačiau vėliau Kanados Nacionalinės gynybos departamentas pasiūlė šiose skraidyklėse sumontuoti magnetometrus, kurie gali būti naudojami kaip metalo detektoriai ir taip aptikti povandeninius laivus ar kitus objektus vandenyne.
Šiais metais planuojama atlikti eilę drono bandymų, kurių metu jis bus paleidžiamas iš laivo ir vėl bandys ant jo nusileisti.
Kompanija „Brican“ taip pat pažymi, jog jos sukurtas dronas gali gabenti maždaug 9 kilogramų krovinį, o tai ženkliai daugiau nei sugeba „Boeing ScanEagle“ skraidyklė, kurią šiuo metu naudoja Kanados laivynas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Parodoje Honkonge – itin tikroviškai atrodantis robotas humanoidas
2015 04 27 21:42Susipažinkite su Hanu – robotu humanoidu, kuris vienu mygtuko paspaudimu gali šypsotis, suraukti antakius, mirkčioti ar net elgtis kaip girtas. Per vieną elektronikos parodą Honkonge žiūrovus žavinčio Hano veido išraiškas kontroliuoja 40 variklių. Juos slepia unikali, į žmogaus odą panaši medžiaga, vadinama „Frubber“, arba „Flesh Rubber“ („Raumenų guma“).
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Londono oro uosto policininkai pasitelks dronus
2015 04 26 15:11Atsižvelgdami į kontrateroristinių pajėgų rekomendacijas, Londono oro uosto policijos pareigūnai jo teritorijos priežiūrai naudos dronus.
18 mėnesių trukusi Didžiosios Britanijos Nacionalinio kontraterorizmo stebėsenos centro analizė, skirta policijos pajėgų strategijos vystymui, atskleidė, jog dronų technologijos gali būti pritaikomos įvairiapusiškai didinant teisėtvarkos pajėgumus.
Organizacijos besirūpinančios žmonių privatumo saugumu bei jų atstovai, pareiškė susirūpinimą dėl šių planų.
Po sėkmingų keletą metų trukusių bandymų Gatwick oro uoste, dronais bus aprūpinti pareigūnai dirbantys Heathrow, Stansted, Luton bei City oro uostuose.
Dronai bus aprūpinti ir dar kai kurie oro uostai, esantys kitose Jungtinės Karalystės regionuose. Dronų sistemos oro uostuose bus įdiegtos per 18 mėnesių.
„BBC London“ taip pat pranešė, jog neteisėtu bei netinkamu dronų panaudojimu Jungtinėje Karalystėje dabar rūpinsis policija. Ankščiau šiais pažeidimais rūpinosi Civilinės aviacijos administracija.
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra daugiau nei 50 000 dronų ir toks teisėtvarkos pareigūnų žingsnis tik atspindi vis didėjantį susirūpinimą dėl šių skraidyklių keliamo pavojaus. Baiminamasi, kad nebrangūs, lengvai gaunami ir nesunkiai įvaldomi dronai gali patekti į blogas rankas.
Kontrateroristinių pajėgų pareigūnai taip pat baiminasi dėl to, kiek viešumos įgautų ekstremistai, pasitelkę droną iškelę savo vėliavas ar plakatus virš saugomų centrinio Londono teritorijų.
Trečiadienį radioaktyvias medžiagas gabenęs dronas nusileido ant Japonijos ministro pirmininko Shinizo Abe rezidencijos stogo. Incidento metu niekas nenukentėjo.
Konrateroristinių pajėgų atstovo George’o Trebesso teigimu, šaunamaisiais ginklais aprūpinti dronai taip pat gali būti panaudoti užpuolimams.
Kalbėdamas Nacionalinėje kontraterorizmo parodoje Londone, Trebessas teigė, jog ši technologija į transformatyvi. Jo teigimu, teisėtvarkos pareigūnams į pagalbą pasitelkus dronus būtų galima net 10 proc. sumažinti išlaidų kaštus, lyginant su antžeminėmis priemonėmis. Anot eksperto, per trejus metus būtų galima sutaupyti 1,2 milijono svarų.
Emma Carr iš organizacijos „Big Brother Watch“, kuri rūpinasi žmonių privatumu ir valstybės vykdomomis jį pažeisti galinčiomis programomis, pareikalavo, jog būtų paskelbta detalesnė informacija apie tai, kaip bus naudojami policijos dronai.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujasis „Žvaigždžių Karų“ robotas BB-8 išties egzistuoja
2015 04 25 08:02Gerbėjai visame pasaulyje nekantriai laukia naujosios filmo „Žvaigždžių Karai“ dalies, kurią šį kartą režisavo J. J. Abramsas. Neseniai pasirodęs filmo pristatomasis klipas, suteikė daug vilčių šio kosminio epo fanams, kuriuos paskutinės pastarosios išleistos filmo dalys kiek nuvylė.
Fanai seka visas filmo „Star Wars Episode VII: The Force Awakens“ naujienas, kuris pasirodys šių metų pabaigoje, per Kalėdas. Ypač juos domina naujieji filmo veikėjai. Vienas jų – robotas BB-8, matomas filmo pristatomajame klipe. Tai šiek tiek R2D2 primenantis robotas, kurio pagrindą sudaro besisukanti sfera. Nors galima pagalvoti, kad toks robotas – tai kompiuterinės grafikos meistrų darbas, tačiau šis robotas iš ties egzistuoja!
BB-8 nustebino žiūrovų minią, įriedėjęs į sceną „Star Wars Celebration“ šventės metu Anaheime, Kalifornijoje. Jo galva puikiai laikėsi ant besisukančios sferos, atstojančios roboto kūną. Tai pirmas kartas, kai „Žvaigždžių Karuose“ filmuosis tikras robotas. Ankstesnėse filmo dalyse R2D2, C3PO bei kitus robotinius personažus vaidino į jų kostiumus įsispraudę žmonės, būdavo pasitelkiami robotų maketai arba kompiuterinės grafikos technologijos.
Iškart po roboto pasirodymo užvirė diskusijos – kaip vis dėlto BB-8 veikia? Pasirodo, robotas savo galvą nulaiko magnetais.
Kompanijos „Lucasfilm“ prezidentė Kathleen Kennedy duodama interviu „Fortune“ žurnalistams atskleidė, jog šią technologiją sukūrė startuolis „Sphero“. Tai vienas iš kompanijai „Disney“ priklausančių projektų. „Sphero“ tinklalapyje galima įsigyti įvairiausių robotų, bet nei vienas jų neprimena BB-8.
Pranešama, jog „Sphero“ ketina prekiauti naujosios „Žvaigždžių Karų“ serijos žaislais, tarp jų ir BB-8 robotais. Kompanijos atstovas Robas Maigretas teigė, jog tai yra visiškai nauja vartotojams skirtų produktų kategorija. Dabar žmonės galės įsigyti dalelę to, ką mato kino ekranuose. Pasirodė pranešimų, jog roboto kaina sieks apie 130 eurų. Jo prekyba prasidės kartu su filmo premjera, metų pabaigoje.
Inf. šaltinis: Robotika.lt