Iš tiesų empatiški robotai – tolima ateitis
2015 11 26 08:31Nepaisant progresyvių pasiekimų robotikoje, visapusiškai empatiški robotai yra labai tolima ateitis.
Roboto „Pepper“ „gimimas“ sukėlė daug diskusijų ne tik robotikos pasaulyje, bet ir visuomenėje. Nors kūrėjai mano, kad draugiškas „Pepper“ robotas yra idealus kompanionas žmogui, nes sugeba puikiai atpažinti emocijas, žmonės, o ypač psichologai, neskuba tuo tikėti.
Socialus dirbtinis intelektas iškelia daugybę klausimų, susijusių su dvejonėmis – ar robotai tikrai yra pajėgūs atpažinti žmonių emocijas? Juk mūsų emocijas sudaro ne tik veido išraiškos. Be to, emocijų atpažinimas neužtikrina, kad robotas yra supratingas ir jautrus žmogaus išgyvenimų atžvilgiu.
Klinikinės neuropsichologijos profesorė Skye McDonald mano, jog norint suprasti ar robotai kada nors bus absoliučiai empatiški, būtina suvokti, kaip mes – žmonės – tampame jautrūs bei užjaučiantys. O žmonės empatijos patirtį išgyvena dviem būdais. Vienas jų – kognityvinis, t. y. sugebėjimas numatyti ką kitas žmogus galvoja, ir mokėjimas į situacija pažvelgti iš kitos žmogaus perspektyvos.
Integruoti kognityvinę empatiją mašinoms būtų ganėtinai sudėtinga dėl elementarios priežasties – natūralaus gebėjimo į svetimą situaciją pažvelgti kaip į individualią. Pavyzdžiui, fMRI skenavimai parodė, kad ta pati smegenų zona yra aktyvi, kai mes galvojame apie save bei, kai mums liepiama galvoti apie kitą žmogų.
Taigi siekiant, kad robotai būtų jautrūs ir užjaučiantys, jie turėtų puikiai pažinoti save (suprasti savo asmeninius išgyvenimus, suvokti „gyvenimo pamokas“, motyvacijas, silpnybes bei stiprybes) ir turimą informaciją objektyviai susieti su kitu žmogumi. Be to, roboto savi-identifikacija, o tiksliau – charakterizacija, turėtų bent iš dalies sutapti su žmogaus. Todėl, anot S. McDonald, empatijos integracija į mechanizmus yra ne tik sudėtinga, bet ir dalinai neįmanoma. Bent jau kol kas.
Antrasis žmogiškas būdas „išjausti“ empatiją yra pažinti kito žmogaus emocijas, suprasti, ką jis išgyvena ir pasidalinti patirtimi.
Dirbtinis intelektas yra užprogramuotas pažinti šešias pagrindines, specifines emocijų išraiškas (pyktį, liūdesį, baimę, pasibjaurėjimą, nuostabą, laimę), kiti jausmai – flirtavimas, nuobodulys, išdidumas, gėda ir t. t. neturi ryškių, visose kultūrose atpažįstamų, apibrėžimų, todėl tampa sunkiai integruojamas į roboto supratimą, padedantį pažinti emocijas.
Be to, žmonės yra komplikuotos būtybės – mes verkiame, kai mums gera (džiaugsmo ašaros), juokiamės, net jei esame liūdni, išliekame ramūs, kai būname susierzinę ir supykę. Tačiau kitiems žmonėms tokios emocijos yra lengviau atpažįstamos, nes informacijos pasisemiama iš asmeninės patirties. Dirbtinis intelektas šiuo atveju atsitrenkia į patirties trūkumo sieną.
Dar sudėtingesnis aspektas – dirbtinio intelekto gebėjimas „pritarti“ matomoms emocijoms. Žmonėms tai pavyksta instinktyviai. Jeigu matome kažką verkiant – mūsų akys sudrėksta, o kai esame greta laimingo, besišypsančio žmogaus, taip pat norime šypsotis. Tai tarsi „empatinė komunikacija“, kuriai reikia patirties, supratimo, savęs ir kitų pažinimo.
Taigi ką žada ateitis? Ar jautrūs, mūsų jausmus ir problemas suprantantys robotai taps visuomenės dalimi? Ir jei taip, kada tai įvyks?
Profesorė Skye McDonald mano, jog nauji pasiekimai, tobulinant kompiuterių technologijas ateityje mus nustebins. Vis dėlto tikra empatija reikalauja kur kas daugiau nei elementarus gebėjimas atpažinti veido išraiškas ir numanyti potencialias emocijas, kurias slepia „standartinės“ išraiškos. Nepaisant to, kad dirbtinis intelektas tobulėja neįtikėtinu spartumu, o tokie robotai kaip „Pepper“ stebina ir žavi, ganėtinai sunku numatyti koks bus empatiškų mechanizmų kūrimo procesas bei kokie sunkumai bei pasiekimai pasitiks ateityje.
Juk net žmonėms neretai pernelyg sunku suprasti, užjausti ir išgyventi kito žmogaus laimę ar skausmą, todėl tikėtis, kad vien tik veido išraiškas suprantantys mechanizmai tai sugebės yra pakankamai naivu. Vis dėlto technologijų evoliucija – neįtikėtinai sparti ir kupina neribotų galimybių, todėl sąmoningi robotai mus pasieks, vienintelis klausimas – kada?
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Rusijos televizija atskleidė planus kurti branduolinį povandeninį droną
2015 11 25 16:40Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje girdimos įtartinos istorijos apie Rusijos rezgamus karinius planus.
Remiantis keliais nerimą keliančiais pranešimais, vienos Rusijos televizijos laidos transliacijos metu atsitiktinai buvo atskleistos visiškai slaptos informacijos apie branduolinį ginklą detalės. Laidos metu buvo paskelbta apie Rusijos kariuomenės planus sukurti didžiulį povandeninį droną, skirtą nunešti termobranduolinius užtaisus į priešo teritorijoje esančius uostus.
Viskas prasidėjo nuo to, kai Rusijos televizija transliavo prezidento Vladimiro Putino susitikimą su Rusijos kariuomenės vadovybe Sočyje. Visai atsitiktinai filmavimo kamerai pavyko užfiksuoti vieno iš generolų turimus dokumentus, kuriuose aprašoma ginklo, pavadinto „Status-6“, sistema.
Analitikai apibūdino ginklą kaip iš povandeninio laivo paleidžiamą branduolinės energijos robotinę torpedą, galinčia po vandeniu įveikti daugiau nei 10 000 kilometrų atstumą, ir pajėgų transportuoti megatoną termobrandulinės įrangos. Seklumoje detonuota tokia bomba sukeltų tikrą „radioaktyvų dušą“ padarydama neįsivaizduojamą žalą valstybės teritorijai. Tokia radioaktyvi tarša ilgam laikui paverstų šalį netinkamą ne tik karinei ar ekonominei, tačiau bet kokiai galimai veiklai.
Vis tik kiti apžvalgininkai teigia, kad visa tai tėra labai senamadiškas būdas Šaltojo karo stiliumi psichologiškai paveikti priešininką.
Rusijos specialios tarnybos pašalino šiuos vaizdus iš internetinių tinklapių ir televizijos laidų, „patvirtindami“, jog filmuota medžiaga į eterį pateko visiškai atsitiktinai. Tačiau analitikai šį slaptos informacijos „netyčinį“ užfiksavimą traktuoją kaip ne tokį jau ir atsitiktinį.
Išlieka klausimas: ar Rusija tokiu būdu tikisi įbauginti JAV ir priversti atsisakyti raketinės gynybos programos, savo ruožtu galinčios neutralizuoti Rusijos turimą branduolinį ginklą?
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujieji kojų protezai veiks pagal neuroraumeninės kontrolės sistemą
2015 11 25 10:39Žmonėms, turintiems amputuotos kojos protezą, nesvetimi yra kliuvimai ir griuvimai, kurie gali būti lydimi įvairių susižalojimų. Tačiau tikimasi, jog naujieji robotiniai protezai, kuriami Carnegie Mellon universitete, pajėgs užtikrinti gebėjimą išlaikyti kūno pusiausvyrą ir taip apsaugoti nuo skaudžių pasekmių.
Pažangioji protezo valdymo sistema buvo sukurta išanalizavus žmogaus refleksus ir kitas neuroraumeninės kontrolės sistemas. Pakoregavus protezo funkcionavimą atsižvelgiant į žmogaus neurofiziologiją, pastebėta, jog vaikščiojimas tapo stabilesnis, net einant nelygiu paviršiumi, taip pat tapo paprasčiau atsistoti suklupus ar pargriuvus.
Per ateinančius trejus metus šią technologiją toliau planuojama tobulinti ir testuoti su savanoriais, kuriems koja amputuota aukščiau kelio sąnario. Tyrėjų komandoje dirba mechaninės inžinerijos ir robotikos profesorius Steve Collins, robotikos profesoriaus asistentas Hartmut Geyer, Protezinės ortopedijos ir reabilitacijos mokslo ir technologijų skyriaus Pitsburgo universitete vadovas Santiago Munoz.
„Protezas gali kompensuoti po amputacijos prarastos kojos raumenų funkciją, tačiau jei žmogų nuolatos persekios baimė nukristi, jis juo nesinaudos. Todėl siekiama, kad šiuolaikiniai protezai atliktų judesius kuo panašesnius į tikros kojos. Žinodami kaip žmogaus nervinė sistema reguliuoja galūnių judesius, galime pritaikyti šiuos principus robotinių galūnių kūrimui“, – teigė Hartmut Geyer.
Tie patys principai gali būti pritaikyti ne tik protezų, bet ir pačių robotų kūrimui. Ši Hartmut Geyer neuroraumeninės kontrolės schemos taikymo kojų protezams ir robotams idėja neseniai buvo pristatyta Hamburgo Tarptautinėje išmaniųjų robotų ir sistemų konferencijoje.
Pastarąjį dešimtmetį Geyer, studijuodamas motorinės sistemos kontrolę, suprato, jog kojos tiesiamųjų raumenų grupė yra svarbiausia sąnarių ištiesimui. Einant, kai koja „pajaučia“ tvirtą atramą į šiuos raumenis iš smegenų ateina impulsai, kurie lemia tiesiamųjų raumenų susitraukimą, kuris stebimas kaip kojos išsitiesimas.
Geyerio komanda pritaikė neuroraumeninį modelį impulsus sugeneruodami kompiuteriu ir juos perduodami į įrenginį, pavadintą „Robotine neuroraumenine koja 2“ (angl. Robotic Neuromuscular Leg2), kuri yra perpus mažesnė už tikrą koją.
Tyrėjai atrodo, jog neuroraumeninės kontrolės metodu galima atkurti normalų, įprastą ėjimo modelį. Tačiau prieš akis dar laukia daug darbo, nes kol kas ši robotinė koja dar nėra pasiruošusi judėti nestabiliu, siūbuojančiu paviršiumi.
Naujasis protezas turės nedidelį variklį, kurio dėka „koja“ galės susilenkti per kelio ir čiurnos sąnarius reikiamu kampu tam, kad atkurti kuo natūralesnę eiseną. Be to, šis variklis kompensuos prarastų raumenų jėgą, kuri užtikrins galimybę judėti greitai.
Amerikoje daugiau nei milijonui žmonių yra atlikta kojos amputacija ir manoma, jog šis skaičius 2050 metais bus keturis kartus didesnis. Pusė šių, negalią turinčių, žmonių pripažįsta, jog vaikščiodami su protezu jaučia baimę nukristi. Taip pat didelė dalis teigia, jog sunkumai, su kuriais susiduria vaikščiodami nelygiu paviršiumi, blogina jų gyvenimo kokybę.
„Naujo dizaino ir kontroliavimo sistemos robotiniai protezai yra vizija, kuri užtikrintų galimybę sumažinti šias negalios sukeliamas problemas“, – teigia Hartmut Geyer.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Galas herbicidams? Sukurtas ravėti mokantis robotas
2015 11 24 18:01Neseniai įsteigta bendrovė „Deepfield Robotics“ sukūrė žemės ūkio robotą, kuris sugeba piktžoles atskirti nuo auginamos kultūros. Ir tuomet piktžoles sunaikina, rašo fwi.co.uk.
Robotas „Bonirob“ turėtų smarkiai palengvinti bei žemės ūkio darbus, padidinti jų efektyvumą ir tuo pačiu sumažinti vartojamų herbicidų – chemikalų, naudojamų piktžolėms naikinti – kiekį. Nedidelio automobilio dydžio „Bonirob“ be ravėjimo funkcijos dar gali stebėti, kaip auga nauji pasėliai, patikrinti jų atsparumą kenkėjams, įvertinti, kiek juos reikia tręšti ar laistyti.
Robotas sugeba auginamą kultūrą atskirti nuo kitų augalų pagal lapų formą. Piktžolės sunaikinamos mechaniškai, o ne herbicidais. „Bėgant laikui pagal parametrus, tokius, kaip lapų spalva, forma ir dydis, „Bonirob“ vis tiksliau ir tiksliau išmoksta atskirti pageidaujamus augalus nuo nepageidaujamų“, – sakė „Deepfield Robotics“ vadovas Amosas Albertas.
„Nepageidaujami“ augalai būna tiesiog sugrūdami po žeme. „Bonirob“ projektas yra finansuojamas iš Vokietijos federalinės maisto ir žemės ūkio ministerijos biudžeto, prie jo prisidėjo bendrovės „Bosch“ bei „Amazone“, o taip pat – Osnabruko taikomųjų mokslų universiteto specialistai.
Inf. šaltinis: Delfi.lt
DARPA kuria džiazą grojančius robotus
2015 11 24 09:34Robotų kūrėjai visuomet siekia nustebinti originaliais kūriniais. Naujas DARPA projektas – ne išimtis. Džiazą grojantys robotai – originali ir neįtikėtina DAPRA kūrėjų idėja.
Projekto, pavadinimu „Muzika: muzikos improvizavimo bendradarbiaujantis agentas“, misija – surengti džiazo „pasirodymą“, kuriame robotai gebėtų pritarti muzikantui-žmogui taip, kaip tai daro pritariamieji muzikantai-žmonės. Projektui realizuoti JAV Pažangių Gynybos Tyrimų Projektų Agentūra (DARPA) suteikė dosnią dotaciją profesoriui ir džiazo atlikėjui Kelland Thomas. Profesoriaus tikslas – sukurti robotus, kurie iš tiesų, savarankiškai, kurtų bei improvizuotų džiazo natas.
Idėjos realizavimo metu K. Thomas bendradarbiaus su naujųjų medijų docentu iš Ilinojaus universiteto Ben Grosser, kuris taip pat yra patyręs džiazo atlikėjas. Pagrindinėmis kūrėjų užduotimis taps ritmo, sinchronizacijos, harmonijos bei adaptacijos pamokos robotams.
Visgi iškyla klausimas, kodėl karinė organizacija nusprendė kurti „muzikuojančius“ robotus?
„Jeigu tai – džiazas, muziką įmanoma pajausti lygiai taip pat, kaip ją išgirsti ar apie ją galvoti – tai instinktyvi reakcija į tai, kas vyksta aplink. Mūsų tikslas, iki kitos vasaros, pristatyti „kvietimo ir atsakymo“ sistemą DARPA agentūrai, kuri grojant muzikos ištrauką ją analizuotų ir duotų kaip įmanoma realesnio laiko atsakymą,“ – pranešime teigė B. Grosser.
Taigi, iš tiesų, DARPA rūpinasi ne kultūrine evoliucija, o siekia išrasti sistemą, kuri būtų pakankamai sumani, jog galėtų sparčiai ir tiksliai atsakyti kareiviams karo zonose.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
NASA pristatė roboto „Super Ball Bot“ prototipą
2015 11 23 20:34NASA internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame įamžinta, kaip veikia pirmasis roboto „Super Ball Bot“ prototipas. Įrašas iliustruoja šio roboto galimybes ridentis kaip kamuolys. Vaizdo įraše matoma, kaip robotas geba nukristi ir judėti.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Robotų grupė „Compressorhead” ieško vokalisto
2015 11 22 12:10Vokietijos sunkiojo metalo grupė ieško pagrindinio vokalisto pirmojo orginalaus albumo įrašymui. Bėda ta, jog, jei nori gauti šį darbą, turi būti robotas.
„Compressorhead“ yra trijų androidų robotinė muzikos grupė, kuri gyvai ir netgi su tikrais instrumentais groja tokių grupių kaip „Metallica“, „Motorhead“ ir „Black Sabbath“ dainas. Grupė gyvuoja nuo 2013 metų ir jau yra koncertavusi Niujorke, Maskvoje bei Sidnėjuje.
Dabar bandoma surinkti daugiau nei 300 000 dolerių ketvirtojo roboto sukūrimui. Tikimasi, jog naujasis grupės vokalistas pakels grupės karjeros galimybes į naują lygį.
Nepaisant fakto, jog grupės gitaristas vardu „Fingers“ turi 78 pirštus, o būgnininkas „Stickboy“ – 4 rankas, norima sukurti robotus, kurie galės atlikti muzikinius kūrinius kaip žmonės. Dabar grupės kūrėjai tikisi, jog jiems pavyks sukurti charakteringą naujojo vokalisto balsą. Norima sukurti vokalistą, kuris būtų „grupės veidas“ ir elgtųsi ne kaip mašina, bet judėtų ir netgi galėtų kratyti galvą pasirodymo metu. Tikimasi, jog grupė „Compressorhead“ ne tik gebės groti, bet taip pat gebės bendrauti su publika.
Frank Barnes, būgnininko „Stickboy“ kūrėjas teigia, jog dainuojantis robotas galės reaguoti į garsią žiūrovų reakciją ir pasakyti keletą komentarų pasirodymo metu.
Kol „grupė“ groja įvarias sunkiojo metalo dainas, kūrėjai svarsto galimybę išleisti pirmą orginalų albumą, kurį sudarys 14 dainų, parašytų Kanados muzikanto John’o Wright’o. Tikimasi šį albumą išleisti 2016 metų vasarą ir pirmą kartą jį pristatyti didžiausiame Europos sunkiojo roko festivalyje „Wacken Open Air 2016“, vyksiančiame Vokietijoje, rugpjūtį.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Naujasis „Parrot“ dronas skraidys ilgiau
2015 11 21 21:12Praeitais metais „Parrot“ kompanija pristatė santykinai nebrangų „Bebop“ kvadkopterį. Dronas buvo aprūpintas plačiakampe kamera ir galėjo skraidyti iki 12 minučių. Dabar gamintojas pristatė patobulintą praeitų metų įrenginio versiją. Pagrindinė „Parrot Bebop 2“ ypatybė yra reikšmingai padidintas laikas, kurį įrenginys gali praleisti ore. Palyginus su pirmosios kartos atstovu, „Bebop“ naujiena taip pat yra kiek sunkesnė. Didesnį svorį lėmė didelis skaičius jutiklių, turinčių užtikrinti stabilų drono skrydį ir manevringumo išlaikymą praktiškai visomis sąlygomis.
Naujasis „Parrot“ dronas gali judėti su 65 km/val greičiu ir pakilti į 100 metrų aukštį per 18 sekundžių. Taip pat dronas aprūpintas 14 megapikselių plačiakampe 180 laipsnių kamera, leidžiančia įrašyti Full HD video. Įrenginys turi 8 GB atminties ir trijų ašių skaitmeninę stabilizavimo sistemą. Pasak gamintojo, vieną kartą įkrautos „Parrot Bebop 2“ baterijos turėtų užtekti 25 skrydžio minutėms. „Parrot Bebop 2“ galima valdyti per Wi-Fi pasitelkiant bet kurį išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Pilnai drono galimybes atskleisti padės specialus valdymo pultelis „Skycontroller Black Edition“. Valdymo zoną jis pajėgus išplėsti iki 2 km.
„Parrot“ dronas „Bebop 2“ kainuos 549,99 eurus.
Inf. šaltinis: Varlė.lt
„DFRobot Vortex“ – robotas, mokantis vaikus programavimo
2015 11 20 18:31Robotizuoti žaisliai yra naudingi tuo, kad gali ne tik linksminti vaikus, bet ir mokyti programavimo. Jau sukurta nemažai tokio pobūdžio robotų, pavyzdžiui, „Play-i“, „Kibo“ ar „Hackaball“. Toks yra ir robotas „Vortex“. Draugiškas robotas „Vortex“ veikia platformos „Arduino“ dėka. Platforma valdoma ОS „iOS“ arba „Android“ sistemų, ir tokiu būdu vaikas gali žaisti žaidimus bei mokytis programavimo gudrybių.
Šiuo metu roboto kūrėjai ieško finansavimo platformoje „Kickstarter“. Botas „Vortex“ yra naujausias kompanijos „DFRobot“ produktas. Su šiuo robotu gali žaisti vaikai nuo 6 metų. Robotas pasiruošęs žaisti įvairius žaidimus, įskaitant „Fight Bumping“ (žaidimas panašus į sumo), golfą, futbolą ir vairavimą. Taip pat į robotą integruotas virtualios realybės žaidimas, kur vaikai gaudo robotus savo išmaniaisiais telefonais.
Be to, kūrėjai tikina, kad vaikai galės ne tik žaisti su „Vortex“, bet ir sužinos, kaip galima pasigaminti daug įdomių daiktų, naudojant intuityvią programą, kurios dėka galima grafiškai programuoti robotą paprastu metodu – stumdant vaizdus. Esmė ta, kad tokiu būdu vaikai galės išmokti programavimo pagrindų, tiesiog žaisdami su robotu. Beje, į robotą „Vortex“ bus įrašyta mokomoji medžiaga, skirta mažiesiems vartotojams.
Robotas veikia keturių AA baterijų dėka, kurių robotui užtenka nuo 40 iki 90 minučių. Be to, yra galima praplėsti roboto jutiklių ir valdymo sistemos galimybes.
Pasak kūrėjų, šie nustatymai leidžia vartotojams programuoti robotą kartu su „Arduino“ ir „Scratch“, ir atlikti daugelį funkcijų: atpažinimas, gestai, judėjimas aplink kliūtis arba atplaišų išvengimas. Kadangi „Vortex“ veikia su atviru išeities kodu, kūrėjai tikisi pamatyti, kokiais tikslais ir būdais žmonės naudos robotą.
Jei klientas norės įsigyti vieną robotą platformoje „Kickstarter“, turės sumokėti 69 dolerius arba 119 dolerių už porą. Jei viskas vyks pagal planą, robotą „Vortex“ jau bus galima įsigyti lapkričio mėnesį.
Vaizdo medžiagoje galite pamatyti, kaip veikia robotas „Vortex“:
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Nauja FLARES sistema leidžia paleisti ir sugauti droną ore
2015 11 20 08:55Fiksuoto sparno drono nusileidimas gali būti išties nelengvas. Tik labai dideli, brangūs ir techniškai sudėtingos konstrukcijos dronai (pvz.: „Global Hawk“, „Predator“ ir kt.) gali nusileisti savarankiškai. Maži ir pigūs sparnuoti dronai nusileidžia kuo švelniau atsitrenkdami į žemę arba naudodami parašiutą.
Nepilotuojamos aviacijos sistemų kūrėjai „Insitu“, įsikūrusi Vašingtone, Bingene, sukūrė drono paleidimo ir nutupdymo sistemą FLARES (angl. Flying Launch and Recovery System; liet. Skraidanti paleidimo ir sugrąžinimo sistema). Tai yra aštuonių sraigtų dronas, kuris funkcionuoja tarsi „nešyklė”.
Ta pati kompanija 2002 m. sukūrė fiksuoto sparno droną „ScanEagle“. Būtent „ScanEagle“ dabar yra išbandomas su naująja sistema. Tačiau kol kas FLARES pajėgi išlaikyti tik nedidelio svorio (~18–20 kg) droną.
Paleidimo sistema yra gana elementari: „ScanEagle“ dronas yra keliamas kelis šimtus pėdų aukštyn ir pasiekus horizontaliam skrydžiui pakankamą aukštį, jis yra paleidžiamas. Bet štai drono sugavimas yra šiek tiek sudėtingesnis procesas: aštuonsraigtė nešyklė yra ilgu trosu sujungta su ant žemės esančiu inkaru.
„ScanEagle“ dronas skrenda link troso ir sparnu, lyg kabliu jį pagauną. Trosas nėra įtemptas ir gali ore judėti. Troso laisvumas svarbus tuo, jog tokiu būdu jis gali sugerti dalį drono energijos. Sugautas dronas kartu su trosu yra pakeliamas iki drono-nešyklės ir abu dronai nutupdomi ant žemės.
„Insitu“ kompanija tikisi patobulinti šią sistemą pritaikant jos eksploatavimą laivuose. Taip pat svarstoma padidinti „drono-nešyklės“ svorį, nes tai suteiktų didelės apkrovos „ScanEagle drono“ paleidimo galimybę.
Inf. šaltinis: Robotika.lt