Kodėl būtina uždrausti dirbtinio intelekto ginklus?
2016 01 20 22:23Kontroversijų nestokojančios diskusijos dėl dirbtinio intelekto ginklų disponavimo aktyvios kaip niekada anksčiau. Kol kūrėjai džiaugiasi naujais atradimais, ekspertai skatina susimąstyti kol nėra per vėlu. Tačiau ar tikrai būtina uždrausti dirbtinio intelekto ginklus?
Anglų fizikas Stivenas Hokingas (Stephen Hawking), profesorius Maksas Tegmarkas (Max Tegmark) bei verslo inovatorius Elonas Muskas (Elon Musk) ne vieną kartą kalbėjo apie galimą sumanios robotų technikos žalą žmonijai. Garsūs asmenys, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį ir patvirtindami asmeninius įsitikinimus, praėjusių metų pradžioje pasirašė „Future of Life“ peticiją (kūrėjas E. Muskas), kurios tikslas – uždrausti bet kokį dirbtinių intelekto ginklų panaudojimą. Laiškas, argumentuojantis peticijos reikšmę, skatino susimąstyti ir išvengti gresiančio pavojaus, kuris, nesiimant konkrečių veiksmų, mus paveiks per ateinančius kelerius metus.
Daugelis, karinės robotų technikos inovacijoms nepritariančių asmenų, baimę grindžia apokaliptiniu filmo „Terminatorius“ scenarijumi, kuriame robotai įstengia nebepaisyti žmonių komandų ir siekia juos išnaikinti. Yra ir kitų nuomonių. Pavyzdžiui, astronomas Martinas Reesas (Martin Rees) perspėjo, kad „kvaili robotai taps nevaldomi“, o intelektualios sistemos išvystys absoliučiai nuo žmonių nepriklausomą mąstymą. Filosofas Huvas Praisas (Huw Price) iškėlė panašią hipotezę, kurioje perspėjo, kad žmonės gali neišgyventi, kai dirbtinis intelektas „ištrūks iš biologijos gniaužtų“. Beje, Martinas Reesas ir Huvas Praisas kartu įsteigė centrą Kembridžo universitete (angl. Centre for the Study of Existential Risk at the University of Cambridge), kuriame siekia nagrinėti ir atspėti galimas grėsmes žmonijai bei rasti metodus žalai išvengti.
Visgi, nepaisant šių ateities hipotezių, yra dar keli niuansai, į kuriuos dėmesį verta atkreipti jau dabar.
Klausimas, kaip arti esame prie žmogiško-dirbtinio intelekto išradimo, daugeliui neduoda ramybės. O atsakymas – glumina dar labiau. Pagal visus „standartus“ – esame arti. Pakanka prisiminti Eugenijų Gustamaną (Eugene Goostman) – robotą, sugebėjusi apkvailinti žmones, jog jis tikras trylikametis berniukas.
Ir vis dėlto tikroji grėsmė slypi ne žmonių-robotų integracijoje į mūsų kasdienybę. Esminis dalykas, kuris skatina dvejoti intelektualių sistemų saugumu yra tai, jog tokios sistemos yra perprogramuojamos. Galbūt robotai neužvaldys pasaulio, tačiau, kas užtikrins, jog žmonės, norintys užvaldyti pasaulį, neužvaldys robotų, galinčių tai padaryti?
Straipsnio „Kodėl žmonės turi drausti dirbtinio intelekto ginklus?“ (Why Humans Need To Ban Artificially Intelligent Weapons?) autoriai Brianas W. Robertsas (Bryan W. Roberts) ir Zakas Musgreivas (Zach Musgrave) teigia, kad sumanių ginklų draudimas yra prevencija nuo grėsmę keliančių žmonių.
„Jeigu dirbtinio intelekto mašina gali būti pigiai ir nesudėtingai paversta į efektyvų ir chaotišką žudymo prietaisą, tuomet tarptautinio mąsto draudimas yra būtinas. Tokios mašinos nėra lyg radioaktyvios atliekos. Jos gali būti panaudojamos įvairiais teigiamais tikslais. Tačiau mes privalome atsakingai jas kontroliuoti, nes labai paprastai šie prietaisai gali tapti viską aplink niokojančiais įrenginiais. Ir tai, kad dirbtinio intelekto robotų panaudojimas destruktyviems tikslams bus kur kas lengvesnis nei branduolinių reaktorių yra vienintelis skirtumas tarp šių mirtinų užtaisų. Mes turėtume uždrausti dirbtinio intelekto ginklus ne todėl, kad jie yra nemirtingi. Mes turėtume juos uždrausti, nes žmones transformuos dirbtinio intelekto ginklus į siaubingus kraujo ištroškusius monstrus, naudodami įprastus moderavimo ir „nulaužimo“ metodus, randamus internete. Paprastas kodas transformuos daugelį dirbtinio intelekto ginklų į žudymo mašinas, gebančias panaudoti cheminius, biologinius ginklus ar iššauti automatiškai išsiplečiančias kulkas“, publikacijoje rašo autoriai.
„Žinoma, joks tarptautinis draudimas nebus absoliučiai pajėgus sustabdyti dirbtinio intelekto ginklų plitimą. Tačiau tai nėra priežastis jo atsisakyti. Jeigu mes, kaip bendruomenė, manome, kad išsiplečiančios kulkos, cheminiai užtaisai ir biologiniai ginklai yra verti draudimo, turime suvokti, kad dirbtinio intelekto ginklai taip pat tokie yra“, teigia Brianas W. Robertsas ir Zakas Musgreivas.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotas kovoja su rifus naikinančiomis jūrų žvaigždėmis
2016 01 19 21:31Koralinius rifų naikinančioms jūrų žvaigždėms iškilo reali grėsmė būti nukautoms vandens robotų, nes siekiant apsaugoti vieną unikaliausių gamtos stebuklų – Didįjį Australijos barjerinį rifą – mokslininkai pasitelkė robotų techniką.
Inovatyvų vandens robotą kūrėjai suprojektavo ne siekdami sunaikinti jūros žvaigždes, o apsaugoti koralinį rifą. „Spyglių karaliene“ vadinama jūrų būtybė dideliais mastais ėda barjerinį rifą dengiančius koralus ir tokiu būdu žaloja gamtos monumentą, atliekantį reikšmingą vaidmenį ekosistemoje. Gamtos apsaugininkų pastangoms, suvaldyti spyglių karalienę tradiciniais metodais, nepasiteisinus, Kvinslando technologijos universiteto mokslininkai sukūrė medžiotoją-žudiką robotą, turintį tik vieną misiją – naikinti vandens kenkėjus, kurių žalingas elgesys paskatino rifo koralų sumažėjimą iki 40 procentų.
Pavadintas „COTSbot“, vandens robotas yra apginkluotas stereoskopinėmis kameromis, galinčiomis užtikrinti gylio suvokimo funkciją. Robotas medžiotojas taip pat turi net penkis stabilizatorius, navigacinę sistemą, optinius sensorius ir, žinoma, ginklą – pneumatinę injekcijos ranką, kuri, nustačiusi taikinį, suleidžia jam mirtiną dozę tulžies druskų.
Ar robotas gali suklysti nustatydamas taikinį? Dr. Feras Dayoub teigimu, roboto kompiuterinė sistema yra paremta aukštais intelektualumo standartais, todėl vandens robotas sugeba mąstyti autonomiškai. Tačiau jeigu robotas nėra užtikrintas, jog objektas yra spyglių karalienė, tuomet „COTSbot“ taikinį nufotografuoja ir laukia žmogaus patvirtinimo tolesniems veiksmas atlikti.
Po šešis mėnesius trukusių eksperimentų, planuojama, jog robotas veiklą pradės vykdyti jau šių metų žiemą.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Kariuomenės robotai galės nuspėti teroristų veiksmus
2016 01 18 15:47Tai, jog robotai galės nuspėti mūsų veiksmus, teigia du Ilinojaus universiteto mokslininkai, sukūrę algoritmą, galinti atspėti ką ketina daryti asmuo, provokuojantis žalos veiksnį. Ginklo siekimas, ketinimas automobiliu įvažiuoti į šarvuotus vartus – sistema tai supras.
Mokslininkai modernų algoritmą sukūrė turėdami tikslą, jog šis, integruotas į robotą, taps efektyviu pagalbininku žmonėms, siekiantiems užtikrinti visuomenės narių saugumą bei gerovę.
„Įsivaizduokite, kad žinote, jog teroristas su bomba, primontuota prie krūtinės, yra minioje, tačiau iki tol, kol pavyksta tokį asmenį rasti, jau per vėlu. Ši technologija (su daugeliu papildomu sistemų) gebėtų nustatyti kas minioje yra teroristas“, leidiniui „Defense One“ teigė vienas iš sistemos kūrėjų Justin Horowitz.
Kūrėjai, norėdami išbandyti algoritmo veikimą, penkiems vyrams ir trims moterims davė vairalazdę. Asmenims buvo liepiama įvairiais momentais siekti vairalazdės 730 kartus. Nustatyta, kad algoritmas, per dešimt sekundžių, tikslingai įvertino situaciją ir asmens ketinimus.
Manoma, kad robotai (su šiuo algoritmu) taptų „atsvara“ kuriamiems dirbtinio intelekto ginklams. Naudojami saugumo tikslais, tokie robotai padėtų išvengti daugelio nelaimių. Vis dėlto, numatyti kada modernus algoritmas bus pritaikymas praktiniam naudojimui kol kas sudėtinga.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Dronai žūstantys saulės šviesoje – nauja vampyrų era
2016 01 15 19:51Regis, filmų siužetai įkvepia net ir vyriausybines įstaigas. JAV Gynybos Departamento centrinė būstinė – Pentagonas – ketina sukurti droną „mirštantį“ nuo saulės šviesos arba po keturių gyvenimo valandų.
Programa, pavadinimu ICARUS (liet. Ikaras), finansuojama DARPA siekia įgyvendinti kariuomenei bei valstybei grėsmės misijose nekeliančių oro robotų viziją, t. y. tokių dronų, kurie pakliuvę į priešo rankas, neišduotų svarbių valstybės paslapčių. Kaip? Jie tiesiog dingtų. „Dronas absoliučiai išnyktų po keturių valandų po siuntinio pristatymo arba praėjus trisdešimt minučių nuo rytinės prieblandos (darant prielaidą, kad misija vykdoma naktį), atsižvelgiant kas įvyksta greičiau“, – pranešė DARPA.
Siekiama, kad kuriamas dronas galėtų įveikti šimto penkiasdešimties kilometrų atstumą, skraidinti siuntinį, sveriantį daugiau nei kilogramas bei būti ne ilgesnis nei trys metrai.
Vis dėlto tokio oro roboto kūrimas reikalauja neįtikėtinų techninių pastangų bei ypatingų inžinierių žinių. Dronas turi būti pakankamai tvirtas, kad toli skristų bei gebėtų pakelti beveik pusantro kilogramo sveriančius paketus, tačiau taip pat būti pakankamai nesudėtingas, kad gebėtų automatiškai suirti.
Simbolinio pavadinimo programa truks 26 mėnesius, bendras finansavimas sieks daugiau nei 7,3 milijonus eurų.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Ką po miestų gatvėmis veikia robotai, ginkluoti kameromis ir lazerinėmis technologijomis?
2016 01 14 18:38Kalėdinės eglutės, vaikiški vežimėliai, taksofonai ar vos ne 100 kilogramų sveriantys akmenys – radiniai, kuriuos bendrovės „Rosma“ darbuotojai traukia iš lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynų Lietuvoje. Stebina tai, kad visi darbai po žeme atliekami net neatkasus vamzdžio, į jį dažniausiai nereikia lįsti ir žmonėms.
„Žmogaus darbą pakeitė išmaniosios technologijos, tai pat ir robotai, – sako bendrovės vadovas Romualdas Ralys. – Naujos kartos technologiniai sprendimai leidžia atlikti darbus pasinaudojant vamzdynų sistemų šuliniais.“
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/53006/.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Sukurtas vienarankis robotas HyQ šalina kliūtis iš kelio
2016 01 14 08:36Keturkojai robotai giriami, kaip naudingi pagalbininkai paieškos ir gelbėjimo misijose. Čia – Italijos technologijų instituto kūrinys – keturkojis robotas „HyQ“. Prieš šio roboto kūrėjai pritaisė hidraulinę ranką, kuri gali pašalinti kliūtis robotui iš kelio. Ranka buvo sukurta, kad suteiktų ne tik miklumo, bet ir stabilumo. Mokslininkai nori sukurti robotą su dviem nuotoliniu būdu kontroliuojamomis rankomis.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Kosminiam zondui „Philae“ suteiktas paskutinis šansas
2016 01 13 18:01Itin ambicingas Europos kosminis projektas, panašu, pakibo ant plauko. Ant kometos nusileidęs kosminis zondas „Philae“ vis susiduria su įvairiomis problemomis, kai praėjusių metų lapkričio mėnesį nusileido ant ledinio kosminio kūno.
Maždaug skalbimo mašinos dydžio kosminis zondas sugebėjo nutūpti ant Čuriumovo-Gerasimenko kometos, tačiau pirmuoju bandymu jam nepavyko sėkmingai prisitvirtinti, kai specialūs pritvirtinamieji harpūnai buvo nesėkmingai paleisti.
Dėl šio incidento „Philae“ zondas buvo nustumtas į mažiau komunikacijai idealią „šešėlinę“ kometos pusę. Ko mokslininkai labiausiai bijojo, tas ir nutiko. Netoliese esantis „Rosetta“ erdvėlaivis kelis kartus nesėkmingai bandė susisiekti su zondu. Mokslininkams iš Žemės taip pat nepavyko prisišaukti „Philae“.
Galiausiai „Philae“ zondas pasinėrė į tylą. Tačiau visų nuostabai birželio 14 dieną, po beveik 7 mėnesių žiemos miego, „Philae“ zondas pabudo ir ėmė rodyti gyvybės ženklus. Visa tai vyko per „Rosetta“ erdvėlaivį, kuris nuolatos palaiko nedidelę distanciją nuo kometos, ant kurios yra nutūpęs „Philae“.
Deja, „Philae“ prisikėlimas nereiškė problemų pabaigos. Ryšys su zondu nuolatos striginėjo, o tai neleido mokslininkams perduoti specialių komandų į „Philae“.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Rankos judesiais valdomas bepilotis – svajonių dovana kitoms Kalėdoms
2016 01 13 12:45Iš pirmo žvilgsnio šis žaisliukas gali atrodyti kaip paprasčiausias bepilotis. Neapsigaukite – panašu, kad žiūrite į geidžiamiausią kitų Kalėdų dovaną. Markas Venas kartu su kitų specialistų komanda parašė algoritmą „Apple Watch“ laikrodžiui, kuris padeda suprasti ir interpretuoti rankų judesius. Judindamas rankas į priekį ir atgal, M. Venas kontroliuoja „Parrot AR“ bepiločio skrydžio aukštį ir posvyrį.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Žmones erzinantis robotas „Ally“
2016 01 12 16:41„Kalbantis Ally“ – tai mokslininkų pagamintas robotas, sukurtas Toyohashi universitete, interaktyvių technologijų ir komunikacijų dizaino laboratorijoje. Jis gali sekti žmonių žvilgsnį ir atitinkamai į jį reaguoti. Pavyzdžiui.: robotas ima nertis iš kailio ir bandyti į save patraukti dėmesį, jei asmuo su juo liaujasi kalbėti.
Roboto kūnas yra šiek tiek panašus į stilizuotą „Pixar“ lempos versiją: pjedes stalas su lanksčiu kūnu ir pailgu veidu, veido viduryje įstatyta nemirksinti akis , kad „Kalbantis Ally“ galėtų palaikyti akių kontaktą su asmenimis. Kiek toliau yra įmontuota kamera, kuri seka žmonių veidus, o valdymo variklis ir spyruoklės suteikia robotui nuostabų judėjimo diapazoną.
Priklausomai nuo to, kur žmonės žiūri, „Kalbantis Ally“ gali įtraukti juos į pokalbį apie tai, kur ir į ką prieš tai jie buvo sutelkę savo dėmesį. Tarkime, jei žmogus žiūrėjo kąžką susijusiu su sportu, „Kalbantis Ally“ gali iškart reaguoti ir pateikti sporto naujienas. Jei žmogus neatkreipė į tai dėmesio, robotas pamėgintų padaryti taip, kad jis vis tiek atkreiptų ir pastebėtų jį. Jei žmogus sureagavo į roboto veiksmus – atsisuko pažiūrėti ir pasikalbėti su „Kalbančiu Ally“, robotas gali energingai linksėti savo galva, taip parodydamas, kad jis buvo įtrauktas į pokalbį.
Skaitymas ir kūno kalbos demonstravimas padės robotams geriau suprasti žmones ir su jais bendrauti ateityje. Tai turbūt išties geras dalykas, net jei tai reikštų, kad robotai taps labiau erzinantys.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
CES idėjų kalvė: nuo simpatiškų robotų iki naujų patirčių kompiuterinių žaidimų pasaulyje
2016 01 12 00:41Kalbant apie originalas idėjas, panašu, kad žmonių išmonei nėra ribų. Tai kuo puikiai įrodo Las Vegase vykusios „Consumer Electronic Show“ (CES) parodos dalyviai. Ko jau ko, o puikių sumanymų, robotų ir pačių įvairiausių prietaisų tiek buičiai, tiek pramogoms, čia tikrai netrūksta.
Inf. šaltinis: DELFI.TV