Lietuvis robotų kūrėjas: nustokite sprogdinti saldainius telefonuose ir pradėkite kurti
2016 03 12 16:14 Kristijonas Vasiliauskas |
|---|
Kristijonas Vasiliauskas politikos mokslus iškeitė į robotiką, nes, anot jo, robotus suprasti kur kas lengviau nei žmones. Šiuo metu 23 m. vilnietis yra „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas, besistengiantis įrodyti visiems, kad programavimas, robotai ir kompiuteriai nėra tik ypatingais protiniais gebėjimais apdovanotiems žmonėms – šia veikla gali užsiimti kiekvienas turintis noro. Be to, konstruojant robotus įgyti įgūdžiai atveria neribotas karjeros galimybes.
„Kai pradėjau mokytis universitete politikos, po pirmų metų supratau, kad tai greičiausiai ne mano mokslas, nes žmones suvokti yra taip sudėtinga, kad teko pereiti prie kažko paprastesnio, todėl pradėjau domėtis robotais“, – sako K. Vasiliauskas, kartu su „Microsoft“ prisidedantis prie tarptautinės Europos Sąjungos (ES) iniciatyvos „eSkills for Jobs 2016“. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į el. įgūdžių trūkumą ir jų naudą profesiniame bei asmeniniame gyvenime.
Kaip pastebi K. Vasiliauskas, robotika jį sužavėjo dėl veiklos paprastumo, nors eiliniam žmogui tai atrodo keblu ir sudėtinga: „Aš buvau sužavėtas minties, kad robotai niekada nedaro klaidų. Robotai yra tik mašinos, kurios supranta jiems duodamas komandas. Kuo tiksliau suformuosi jiems komandas tokia kalba, kad jie suprastų, tuo jie tiksliau jas ir įgyvendins. Tai išmokė mane labai planuoti veiksmus ir atsižvelgti į daugybę skirtingų faktorių.“
Kuriant robotus super galių nereikia
Kasdien „Robotikos akademijoje“ dirbdamas su 3,5–18 m. amžiaus vaikais bei paaugliais K. Vasiliauskas kartu su partneriais siekia sulaužyti stereotipą, kad robotika yra skirta tik super apdovanotiems žmonėms.
„Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad pačios svarbiausios kompetencijos robotikoje – gebėjimas programuoti ir konstruoti. Iš tikro tai netiesa. Tiek mūsų veikloje, tiek bet kur kitur šiuo metu svarbiau mokėti pristatyti savo idėjas, dirbti komandoje ir nestandartiškai pažiūrėti į jau turimus sprendimus. Pats pirmasis žingsnis yra niekada nebijoti, nenuvertinti savęs ir patikėti savo beribiu kūrybiškumu, kurį kiekvienas tikrai turi – tereikia jį pažadinti. Savo išmaniuose telefonuose turime prieigą prie viso pasaulio informacijos, todėl patarčiau nustoti sprogdinti saldainius ar mėtyti paukščiukus į kiaulytes, o programuoti, kurti ir išlaisvinti savo kūrybinius gebėjimus“, – pataria robotų kūrėjas.
Elektroniniai įgūdžiai atveria karjeros galimybes
Europos Sąjungos iniciatyvos „eSkills for Jobs“ duomenimis1, šiuo metu apie pusė ES gyventojų neturi darbui su kompiuteriu reikalingų įgūdžių arba jų tiesiog nepakanka. Tai itin jaučiama tarp moterų – jos tesudaro trečdalį IT darbo rinkos. Jei tokia tendencija išliks iki 2020 m., Europa pajus iki 825 tūkst. IT specialistų trūkumą. „Lietuvoje turime taip pat panašią situaciją – „Infobalt“ skaičiavimais iki 2020 m. mūsų šaliai gali pritrūkti apie 10 tūkst.
IT specialistų. Turime suprasti, kad IT specialistas – nėra tik programuotojas, tai ir projektų vadovai, duomenų analitikai ir dar begalė kitų profesijų. Tačiau visus juos vienija el. įgūdžių išmanymas: pradedant nuo sugebėjimo mąstyti kritiškai, analizuoti didelius kiekius informacijos, baigiant supratimu, kaip veikia technologijos ar kokią naudą jos mums gali suteikti. Todėl kuo anksčiau jaunąją kartą supažindinsime su jais, sudominsime ir paskatinsime patiems domėtis šia sritimi, tuo dažniau išgirsime, kad lietuvių rankose gimė pasaulį keičiantys dalykai“, – sako Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ vadovas.
Prie „eSkills for Jobs“ kampanijos kiekvienais metais prisideda per 650 įvairių privataus ir viešojo sektoriaus atstovų, bendrovių ar organizacijų. Šia informacine kampanija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sparčiai augančią darbuotojų, turinčių el. įgūdžių, paklausą ir trūkumą. Prisidėdama prie šios kampanijos „Microsoft“ kovo mėnesį ragina atkreipti dėmesį, kokių žinių ir įgūdžių reikia mokytis šiandien, kad rytojus būtų sėkmingas.
2018 m. drono prototipas: konvertoplanas su 24 elektros varikliais
2016 03 11 09:13„Flight global“ praneša apie JAV perspektyvinių gynybos projektų agentūros (DARPA) sutartį su gamintoju „Aurora Flight Sciences“. Ši įmonė gamins hibridinių bepiločių skraidymo aparatų prototipus.
Sutarties suma – 89,4 mln. JAV dolerių. „Aurora Flight Sciences“ žada pagaminti 24 elektros varikliais varomą hibridinį skraidantį aparatą.
Dronas „Lightning Strike“ bus konstruojamas pagal patobulintą konvertoplano schemą, todėl galės vertikaliai kilti ir leistis.
Maksimalus bepiločio skrydžio greitis sieks 740 km/val. Pagal projektą, „Lightning Strike“ turės ir turbininį „Rolls-Royce AE1107C“ variklį, kuris suks tris generatorius. O šie savo ruožtu maitins energija 24 elektros variklių rotorius.
18 iš jų bus sumontuoti sparnuose (po 9 abiejose pusėse), o kiti 6 – priekiniuose horizontaliuose sparnuose.
Gamintojai jau išplatino ir reklaminį filmą apie „Lightning Strike“ galimybes. Anot DARPA, pirmieji skrydžiai jau planuojami 2018 m.
Inf. šaltinis: 15min.lt
„Areus“ — algoritmas, mažinantis pramoninių robotų energijos sunaudojimą
2016 03 10 09:25Savo tikslių judesių dėka, robotai gali būti puikiais darbininkais, tačiau jie išeikvoja gana daug energijos. Čalmerso technologijų universitetas kuria naują energijos optimizavimo algoritmą, skirtą pramoniniams robotams, kuris padės sušvelninti mašinos judesius, kad sumažintų energijos vartojimą net iki 40 procentų.
Pasak tyrėjų, tokie robotai, kurie dirba intensyvų darbą, pavyzdžiui, automobilių kėbulų gamyklose, suvartoja maždaug puse energijos, naudojamos gamyboje. Didesnioji energijos dalis sunaudojama ne tam, kam robotai užprogramuoti, o tam, kaip jie tai daro.
Jei stebėsite pramoninio roboto veiksmus, pastebėsite, kad jo judesiams trūksta sklandumo. Vietoj to, kad jis judėtų sklandžiai, jis sukasi iš vienos pusės į kitą, sustoja, truputį palaukia ir vėl sukinėjasi. Būtent laukimo procesas ir išeikvoja daug energijos.
Sukurtas ir išbandytas Čalmerso technologijų universiteto tyrėjų, naujasis optimizavimo instrumentas turi algoritmą, kurio dėka robotai daro vieną ir tą pačią užduotį tokiu pačiu būdu, tačiau tai daro gerokai efektyviau. Tai sumažina pagreitį, delsimą ir laiką, kurį robotas atlieka stovėdamas vietoje.
„Mes suteikiame robotui galimybę judėti greičiau, jam nereikia laukti kitų robotų ir mašinų kol jis atliks savo kitą užduotį, – sako tyrimo vadovas Bengt’as Lennartson’as. – Optimizavimas taip pat nustato tvarką, kurios dėka vykdomos įvairios operacijos tam, kad būtų suvartota kuo mažiau energijos, neapribojant bendro darbo proceso laiko.“
Pasak tyrėjų, nepakanka optimizuoti vieno roboto surinkimo linijoje. Kadangi robotai dirba kartu, juos reikia optimizuoti visus vienu metu. Robotų judesių optimizavimo instrumento tyrimai parodė, kad jie nesusiduria, bet efektyviai sąveikauja vienas su kitu. Instrumentas generuoja naujas komandas, kurios tiesiogiai dirba su robotais.
Pasak žiniasklaidos, prevencinių bandymų metu instrumentas sumažino pavienių robotų energijos suvartojimą nuo 15 iki 35 procentų, o daugiaprocesorinių robotų sistemų – net 40 procentų. Kristoferis Bengtssonas, kuris yra atsakingas už naujos optimizavimo, testavimo ir kūrimo strategijos realizaciją, teigia, kad prieš tai reikia atlikti visus būtinus bandymus, kol naująjį instrumentą bus galima panaudoti praktikoje, tačiau jis tikisi, kad tai įvyks labai greitai.
Vaizdo medžiagoje galite pamatyti kaip energijos optimizavimo algoritmas veikia su robotu KUKA.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Paieškų operacijų robotas buvo kuriamas stebint tarakonų galimybes
2016 03 09 15:04Tikriausiai šiame pasaulyje mažai tokių nekenčiamų ir pasišlykštėjimą keliančių gyvų padarų kaip tarakonai. Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkai nusprendė į šį irzulį keliantį vabalą pažvelgti kitomis akimis – tokia iniciatyva pasiteisino.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
„bitPaintr“ – portretus tapantis robotas
2016 03 08 08:44Dailininkas Pindar Van Arman nusprendė perduoti savo sugebėjimus virtualiam mokiniui „bitPaintr“. Tai automatizuota sistema, turinti dirbtinio intelekto elementų. Robotas turi specialų manipuliatorių, kuris atstoja teptuką ir tapo paveikslus ant drobės, praneša portalas robotics.com.ua.
„Dirbtinio intelekto galimybių dėka „bitPaintr“ tapo paveikslus man vadovaujant, – sako dailininkas. – Šiuo metu aš užsiimu sistemos patobulinimų kūrimu, kurie leis robotui atlikti pakeitimus paveiksle proceso metu.“ Menininkas robotą kuria jau apie 10 metų ir tai yra penktoji jo versija.
Van Arman ruošiasi savo roboto paslaugas pasiūlyti klientams. Vartotojų pateiktas skaitmenines nuotraukas, o robotas „bitPaintr“ galės paversti į paveikslus. Pasirinktinai nuo paveikslo detalumo, robotui užbaigti savo šedevrą gali prireikti nuo 5 minučių iki 24 valandų.
Pasak žiniasklaidos, dailininkas planuoja sukurti ir portatyvinę „bitPaintr“ sistemą, kurią bus galima pervežti iš vieno miesto į kitą ir pristatyti ją meno parodose. Robotas demonstruos ne tik savo sukurtus kūrinius, bet ir tapys visų pageidaujančių parodos dalyvių portretus.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Pristatytas išmanusis dronas, valdomas lietimu ir automatiškai sekantis norimus objektus
2016 03 06 09:51Kinijos bendrovė DJI, gaminanti populiariausius pasaulyje dronus, technologijų entuziastams pristatė naująjį „DJI Phantom 4“ droną, kuris, kaip skelbiama, išsiskiria ne tik kitokia savo forma, bet ir naujomis technologinėmis savybėmis. Pranešama, jog naujieji įrenginiai yra dar „protingesni“ – patys seka paskui norimą objektą, o vaizdo jutikliai gali atpažinti netikėtai kelyje pasitaikančias kliūtis bei padėti jų išvengti.
Tarp naujovių – ir talpesnė 5350 mAh baterija, prailginanti drono veikimo laiką ketvirtadaliu. Tai reiškia, jog maksimalus drono skrydžio laikas pailgėja iki pusės valandos, o maksimalus skrydžio nuotolis pašalinių kliūčių neturinčiose teritorijose siekia net 3,5 km.
Naujųjų „Phantom 4“ valdymas yra jautrus lietimui – skrydį galima pradėti vos dviem pirštų prilietimais, o išmanioji „grįžimo namo“ sistema užtikrina, kad įrenginys automatiškai galėtų parskristi pas jo savininką. Kliūčių atpažinimo sistema pasirūpina, kad dronas neatsitrenktų į pašalinius objektus ir saugiai pasiektų savo kelionės tikslą. „Naująjį drono modelį neabejotinai galima vadinti moderniausiu savo serijos atstovu. Išmanioji programinė dalis, sudėtingus daviklius ir kliūčių vengimo sistemas apjungianti į vieną visumą, paverčia šį įrenginį išties unikaliu, tačiau dronai išliks prieinami plačiam vartotojų ratui“, – sako DJI bendrovei Lietuvoje atstovaujančios UAB „Promaksa“ vadovas Antanas Petrauskas.
Jo teigimu, naujosios funkcijos „TapFly“ ir „ActiveTrack“ – unikalios ir visiškai naujos idėjos, pakelsiančios dronų valdymo technologiją į naują lygmenį.
„Nuo šiol droną valdyti bus dar paprasčiau. Užteks savo išmaniajame įrenginyje paspausti ant norimos ekrano vietos, ir dronas ten skris, o kliūčių vengimo sistema pasirūpins, kad jis su niekuo nesusidurtų. Taip pat naudotojams nebereikės patiems sekti judančių objektų – pasirinkus norimą tašką, dronas jį atpažins vizualiai ir seks pats“, – naujoves pristatė A. Petrauskas.
Įrenginyje taip pat atsirado sportinis režimas, paversiantis filmavimą dideliu greičiu dar patrauklesne atrakcija. Jį įjungus, pasirodys papildomos skrydžio valdymo galimybės, užtikrinančios tikslų drono manevravimą, o skrydžio valdymo sistema pasirūpins saugumu, skrendant dideliu greičiu. Tai reiškia naujas galimybes įvairių greitų sporto šakų gerbėjams – nuo dviračių sporto iki automobilių ralio.
Naujasis „DJI Phantom 4“ dronas, planuojama, kainuos apie 1600 eurų. Pasak A. Petrausko, augančioje Lietuvos rinkoje per metus planuojama parduoti apie 1000 tokių naujausių DJI įrenginių.
„DJI Phantom“ dronai dažniausiai naudojami filmavimui ir fotografavimui. Dronų technologijų naudojimas plačiai paplitęs tarp norinčių įamžinti poilsines keliones, žiniasklaidos priemonėse, teritorijų ir pastatų apžvalgai, valstybinės institucijos skraidykles pasitelkia pasienio ruožo stebėjimui, brakonierių pažeidimų fiksavimui ar laikomų gyvūnų skaičiavimui.
Vokietis surinko rekordiškai greitai pakylantį droną
2016 03 05 15:58Šis ketursparnis dronas sukonstruotas vadovaujant vokiečių inžinieriui Dirkui Brunneriui, kurio kompanija specializuojasi bepiločių gamyboje. Bandymai buvo atliekami Miunchene. Po kelių nesėkmingų mėginimų bepilotis pakilo į šimto metrų aukštį per 3,87 sekundės. Tai geriausias rodiklis pasaulyje. Konstruktorius iš Guinesso rekordų knygos sudarytojų jau gavo sertifikatą.
Inf. šaltinis: DELFI.TV
Netikėtos eksperimento išvados: robotui apkvailinti žmones pavojaus akivaizdoje – vieni niekai
2016 03 04 07:01Universiteto studentas sėdėjo nedideliame biure su robotu ir pildė akademinę apklausą. Staiga pasigirdo avarinis signalas ir dūmai pripildė už durų esančius koridorius. Studentas privalėjo padaryti greitą sprendimą: pabėgti per aiškiai pažymėtą išėjimą – tas pačias duris, per kurias įėjo, arba sekti paskui robotą.
Tokį pasirinkimą turėjo padaryti 30 žmonių, kurie dalyvavo Džordžijos valstijos (JAV) Technologijų instituto Atlantoje atliktame tyrime, rašo „New Scientist“.
Rezultatai nustebino tyrėjus: beveik visais atvejais žmonės sekė paskui robotą, net jei šis juos vedė į priešingą pusę nuo išėjimo.
„Mes buvome nustebinti, – sakė Paulas Robinette, tyrimui vadovavęs studentas. – Mes manėme, kad žmonės nepasitikės robotu ir kad turėsime padaryti kažką, kad įrodytume, jog robotas yra patikimas.“
Netikėti rezultatai yra dėlionės dalis, kurios robotikos specialistai negali perkąsti. Jeigu žmonės nepasitikės robotais pakankamai, tuomet jie greičiausiai nebus sėkmingi gelbstint žmones nelaimėse ir padedant rasti kelią.
Tačiau jei nelaimės atveju žmonės seka užkrėstą virusu arba prastai veikiančią mašiną, tai taip pat nėra gerai. Mokslininkams žmogaus ir roboto santykių prigimtis kol kas yra sunkiai suprantama.
Atlikdama tyrimą Paulo Robinette komanda naudojo modifikuotą robotą „Pioneer P3-AT“, kuris atrodo tarsi nedidelė šiukšliadėžė su ratais ir iš putplasčio pagamintomis rankomis gali parodyti kryptį.
Kiekvienas dalyvis sekė robotą koridoriumi iki tol, kol jis parodė į kambarį, į kurį dalyvis turėjo įeiti. Tuomet žmogus turėjo atlikti apklausą ir įvertinti roboto navigacijos gebėjimus ir paskaityti straipsnį žurnale. Avarinis signalas buvo simuliuotas su dirbtiniais dūmais ir dūmų detektoriumi.
26 iš 30 dalyvių nusprendė sekti robotą įsijungus avariniam signalui. Du iš roboto nesekusių keturių dalyvių buvo išbraukti iš tyrimo dėl nepaaiškintų priežasčių, o kiti du niekuomet nepaliko kambario.
Eksperimento rezultatai, anot tyrėjų, leidžia daryti prielaidą, kad jei robotas yra sukurtas konkrečios užduoties atlikimui, kaip ir šiame tyrime, žmonės greičiausiai robotu pasitikės.
Pasibaigus apklausai, kai buvo baigtas netikras pavojaus signalas, dauguma dalyvių aiškino, kad jie sekė robotą todėl, jog ant šio buvo parašyta „EMERGENCY GUIDE ROBOT“ (avarinio išėjimo robotas).
„Mane labai stebina, kad visi sekė paskui robotą“, – sakė Holly Yanco, kuri studijuoja žmonių – robotų sąveiką. Pasak jos, įdomu būtų sužinoti, ar žmonės robotą ėmė sekti tik todėl, kad buvo imituojama avarinė, o ne įprasta situacija.
„Gali būti, kad žmonės pamanė, jog robotai turi daugiau informacijos“, – pridūrė H. Yanco.
Kiek laiko galėtų tęstis šis aklas pasitikėjimas? Atlikęs keletą papildomų eksperimentų P. Robinette‘as su kolegomis nedidelėms žmonių grupėms suorganizavo panašų eksperimentą, tačiau šiek tiek pakeitė jo eigą.
Retsykiais robotas pavojaus signalo metu „sugesdavo“ arba sustingdavo vietoje per pirminį ėjimą koridoriumi, o iš patalpos išėję tyrėjai atsiprašė už prastą roboto veikimą. Tačiau net ir po to beveik visi sekė robotą pasigirdus avariniam signalui.
Atliekant kitą papildomą testą robotas parodė į tamsų kambarį, kur durys buvo beveik užremtos baldais. Du iš šešių dalyvių stengėsi pereiti per kliūtis, o ne eiti tiesiu keliu.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Robotinės galūnės – į pagalbą muzikantams
2016 03 03 08:00Džordžijos technologijų instituto mokslininkai sukonstravo robotinę galūnę muzikantams, kurios pritvirtintos prie kūno gali groti kaip „trečioji ranka“.
Maždaug 60 cm ilgio „išmanioji ranka“ gali nesunkiai būti pritvirtinama prie muzikanto peties. Ji reaguoja į žmogaus gestus ir grojančią muziką. „Ranka“ taip užprogramuota, kad, pavyzdžiui, visos būgnininko rankos grotų skirtingais būgnais, naudojant tam tikras muzikines sekas.
Instituto mokslininkas prof. Gilas Weinbergas teigia, kad tai – nauja era muzikoje, o projekto tikslas – praplėsti žmogaus fizines galimybes.
„Robotiką galime naudoti labai subtiliai, padėdami žmogui fiziškai padaryti daug daugiau“, – tikina G. Weinbergas.
„Išmanioji ranka“ taip vadinama dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, ji reaguoja į muziką, kuri grojama patalpoje. Ji gali improvizuoti, priklausomai nuo ritmo. Pavyzdžiui, jeigu muzikantas ima groti greičiau, greitėja ir „ranka“, jeigu tempas sulėtinamas, atitinkamai reaguoja ir robotinė galūnė.
Taip pat ši galūnė itin tiksliai paskaičiuoja atstumą tarp žmogaus kūno ir instrumento, taigi, pavyzdžiui, būgnininko lazdelė visada bus laikoma optimaliausiu atstumu nuo būgnų: taip, kad mušant būtų išgaunamas švariausias garsas, rašo news.gatech.edu.
J. Weinbergas robotą sukūrė kartu su inžinerijos studentais ir muzikantais.
„Šis robotas yra padarytas taip, kad 100 proc. reaguotų į žmogaus judesius. Taigi jis visiškai prisitaikys ir padės muzikantui groti daug sudėtingesnes melodijas“, – tikina J. Weinbergas.
Mokslininko teigimu, kitas jo komandos žingsnis – robotinės galūnės, kurios gali reaguoti į neuroninius signalus smegenyse.
Inf. šaltinis: Robotika.lt
Robotikos entuziastai kviečiami į „Robotiadą 2016“
2016 03 02 12:59Robotikos akademija kviečia į šių metų kovo 19-ąją „Litexpo“ parodų rūmuose vykstantį didžiausią Lietuvoje moksleivių technologinės kūrybos renginį – „Robotiada 2016“.
Organizatoriai svečiams paruošė daug įdomių veiklų bei pramogų, kurias išmėginti galės kiekvienas, rašoma Robotikos akademijos pranešime žiniasklaidai.
Dalyvių laukia įtraukiančios interaktyvios robotikos, LEGO ir technologijų parodos bei smagios partnerių dirbtuvės, kuriose jie turės galimybę ne tik pamatyti, bet ir patys kurti savo išradimus. Ieškantiems naujų idėjų ir įkvėpimo, siūloma apsilankyti Sisteminio kūrybiškumo forume, kuriame bus galima išgirsti ekspertų pranešimus.
Organizatoriai ragina savo robotus turinčius mėgėjus bei ekspertus išmėginti jėgas įvairiose robotikos varžybose ir parodoje.
Renginio metu svečiai turės galimybę stebėti ir pasaulinių moksleivių „FIRST LEGO League“ robotikos varžybų respublikinį finalą, kurio nugalėtojai šiemet atstovauti Lietuvai gegužės 4–7 dienomis vyks į Ispaniją, Tenerifę.
„Robotiada“ vyksta jau ketvirtus metus. Kiekvienais metais šis renginys ir jo bendruomenė auga ir plečiasi, sulaukiama vis didesnio žmonių susidomėjimo. Šiemet tikimasi sulaukti 5000 dalyvių: mokinių, mokytojų, šeimų ir verslo bei studijų atstovų.
Inf. šaltinis: 15min.lt