„Apollo Android“ robotai jau dirba „Mercedes“ gamykloje
2024 03 21 14:18„Mercedes-Benz“ savo gamykloje Vengrijoje, kur trūksta darbo jėgos, pradėjo naudoti humanoidinius robotus. Projektas pradėtas bendradarbiaujant su JAV įmone „Apptronik“.
Robotai „Apollo“ pakeis žmones ir atliks padėjėjų funkcijas. Tikimasi, kad gamybos linijoje jiems bus pavesta pristatyti reikiamus komponentus iš sandėlių ir prieš tai juos patikrinti.
„Apptronik“ nuotr.
Modulinis humanoidas „Apollo“ pirmą kartą pristatytas 2023 m. rugpjūtį. Jis sveria 73 kilogramus ir yra 172 centimetrų aukščio, todėl gali perkelti iki 25 kilogramų sveriančius krovinius. Androidui maitinti naudojamos keičiamos baterijos, kurių talpos pakanka 4 valandoms aktyvaus darbo.
Viena iš pagrindinių „Apptronik“ savybių – „unikali jėgos valdymo sistema“. Ją naudojant užtikrinama, kad robotas kuo saugiau judėtų šalia žmonių.
„Mercedes-Benz“ vadovybė šį projektą vertina kaip puikią galimybę ištirti robotų galimybes pakeisti darbo jėgą. Šiandien galima sėkmingai robotizuoti daugiausiai darbo jėgos reikalaujančius, pavojingus ir monotoniškus procesus.
Bendrovės „Apptronik“ generalinis direktorius Džefas Kardenas mano, kad Vokietijos automobilių milžinės patirtimi netrukus paseks ir kitos didžiosios bendrovės.
Ekonomistų prognozėmis, iki 2030 m. pramoninių robotų-humanoidų rinka pasieks 38 mlrd. dolerių.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Šveicarų sukurtas robošuo vikrumu ir sumanumu artėja prie tradicinio šuns
2024 03 16 10:48Mokslininkai, naudodami dirbtinio intelekto neuroninius tinklus, išmokė šunį-robotą naujų triukų, kad jis galėtų pats lipti ant medinių dėžių ir šokinėti tarp jų, rašo livescience.com.
Šveicarijos federalinio technologijos instituto mokslininkai, pasitelkę dirbtinį intelektą (DI), išmokė keturkojį, į šunį panašų robotą įveikti parkūro trasą iki 8 km/val. greičiu.
Naujoje filmuotoje medžiagoje keturkojis robotas, pavadintas „ANYmal“, užlipa ant 1 metro aukščio medinės dėžės ir peršoka tokio pat atstumo tarpą tarp dviejų didelių medinių dėžių. Jis taip pat sėkmingai nulipa nuo vienos iš jų.
Robotas išmoko vikriai atlikti įvairius manevrus, įskaitant vaikščiojimą, pritūpimą, lipimą ir šokinėjimą, o tai, pasak mokslininkų, vieną dieną galėtų padėti jam įveikti fizines kliūtis per paieškos ir gelbėjimo misijas.
Šio robotinio šuns mokymo metodus mokslininkų komanda aprašė kovo 13 d. žurnale „Science Robotics“ paskelbtame tyrime.
„Siekdami prilygti parkūrininkų vikrumui, galime geriau suprasti kiekvieno komponento <…> apribojimus, apeiti tuos apribojimus ir apskritai padidinti mūsų robotų galimybes“, – rašo mokslininkai.
Tai savo ruožtu „atveria kelią daugeliui naujų taikymo sričių, pavyzdžiui, paieškos ir gelbėjimo darbams sugriuvusiuose pastatuose ar sudėtingose gamtinėse vietovėse“.
Dauguma šunų robotų, tokių kaip žymios kompanijos „Boston Dynamics“ produktas „Spot“, neturi tokio vikrumo lygio, pažymėjo mokslininkai.
Naudodama neuroninius tinklus – dirbtinio intelekto architektūros formą, kai mašininio mokymosi algoritmai organizuojami panašiai kaip neuronai žmogaus smegenyse – komanda išmokė „ANYmal“ geriau suvokti, judėti ir orientuotis, rašo livescience.com.
Po to, kai robotas buvo apmokytas parkūro treniruočių imitacinėje programoje, jis sugebėjo įveikti tikrąją trasą, kaip parodyta vaizdo įraše. Robotas taip pat vikriai palindo po stalais.
Mokslininkai pažymėjo, kad robotas dar nebuvo išbandytas imituojamoje nelaimės aplinkoje, tačiau teigė, kad jie planuoja robotą toliau tobulinti, kad pagerintų jo judrumą.
Inf. šaltinis: 15min.lt
Kinijos robotas „Unitree Android H1“ pasiekė pasaulio greičio rekordą
2024 03 08 12:31Kinijos robotų kūrėja „Unitree Robotics“ tobulina savo pažangiausią humanoidinį robotą, kuris jau dabar demonstruoja nuostabų vikrumą. Šis androidas jau pasiekė greičio rekordą tarp humanoidinių robotų – ant lygaus paviršiaus jis pagreitėjo iki 11,9 km per valandą.
Be to, jis užtikrintai įveikia laiptus, derindamas nusileidimą su sukimu, ir šoka, parodydamas, kaip gerai koordinuoja savo judesius. „Unitree Android H1„ taip pat įvaldė šuolius iš stovimos padėties į aukštį. „Unitree“ pasiekimai ne tik įspūdingi, bet ir gerokai lenkia esamus konkurentus.
Svarbu tai, kad Unitree Android H1 kojas suka ne hidraulinės pavaros, o įprasti M107 elektros varikliai. Robotas išlaiko pusiausvyrą net tada, kai jį bandoma apversti.
Jis atlieka apskritiminį aplinkinės erdvės skenavimą su „Intel RealSense D435i“ kamera, kurią papildo „Livox MID360“ lidar modulis ir gylio jutiklis. Duomenims apdoroti naudojama pora „Intel Core i7“ lustų.
Tačiau kol kas H1 yra tik prototipas, skirtas tolesniems tyrimams ir plėtrai. Jo galimybės bus tobulinamos, kol bus pradėta masinė gamyba. Tikimasi, kad robotas rinkoje pasirodys po 3-10 metų, o jo kaina bus ne mažesnė kaip 90000 JAV dolerių.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Kinai demonstruoja savo technologinę pažangą: pristatytas dirbtiniu intelektu aprūpintas šuo robotas
2024 03 03 12:13Barselonoje vyko kasmetinė „Mobile World Congress“ technologijų paroda, kurios metu kompanijos pristatė naujausius savo produktus. Jau pirmąją dieną buvo galima išvysti gausybę naujienų, o kai kurios bendrovės demonstravo ir išskirtinius produktus.
Įvairiausi robotai jau seniai nėra didžiulė naujiena technologijų pasaulyje. Kai kurie gamintojai kuria tokius sprendimus tam, kad pademonstruotų savo technologinę pažangą. Ne išimtis tapo ir Kinijos bendrovė „Tecno“, kuri pristatė šunį robotą „Dynamic 1“.
Šuns roboto dizainą įkvėpė vokiečių aviganis, o jo tikslas - teikti išmaniąsias namų pramogas, pagalbą, ir mokyti. „Tecno“ atstovų teigimu, tai bus „tobulas ateities kompanionas, panašus į naminį gyvūnėlį“. Pažvelkime į šio roboto technines savybes.
„Tecno Dynamic 1“ sukimo momentas yra 45 Nm/kg, todėl šuo gali be vargo lipti laiptais. Jis taip pat gali pasilenkti ir duoti leteną. Čia naudojama ir „AI HyperSense Fusion“ sistema, o taip pat ir „Intel Real Sense D430“ gylio kamera, kuri rūpinasi stabiliu judrumu, leidžiančiu atpažinti kliūtis ir jas apeiti. Šio roboto veikimą palaiko neįvardintas 8 branduolių „Arm“ procesorius.
Robotas šuo turi 64 GB vidinę atmintinę, „Wi-Fi 6“ ir „Bluetooth 5.2“ ryšį ir gali būti valdomas per išmaniojo telefono programėlę, tačiau joje taip pat palaikomas nuotolinis valdymas ir balso komandos. „Dynamic 1“ veikia su 15 000 mAh baterija, kuri užtikrina 90 minučių veikimo laiką, o kad būtų minimali prastova - jį galima keisti ir įkrauti atskirai.
„Tecno“ atstovai pažymi ir tai, jog naujasis „Dynamic 1“ sukurtas ne tam, kad konkuruotų su „Boston Dynamics“ gaminiais. Teigiama, kad šio šuns pristatymas yra skirtas pademonstruoti bendrovės inovacines galimybes pažangiosios robotikos ir dirbtinio intelekto srityje.
Inf. šaltinis: Telefonai.eu. Autorius: Lukas Snarskis.
Lietuvos moksleivių robotikos komanda ir toliau stebina Europą – aplenkę 73 komandas lietuviai keliauja į pasaulio finalą JAV
2024 03 02 10:20Vasario pabaigoje Kauno KTU gimnazijos moksleivių robotikos komanda „Robo-Tech“ Bredoje, Nyderlanduose laimėjo „First Tech Chalenge“ robotų finalą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje šalies atstovai pateko į pasaulio geriausių komandų lygą. Kauniečių komanda dėl pasaulio čempiono vardo jau šių metų balandį varžysis JAV mieste Hiustone.
„Robo-Tech“ komandos kapitonas, KTU gimnazijos vienuoliktokas, Jonas Galminas džiaugiasi iškovotu kelialapiu į Hiustoną, nes išsipildė komandos svajonė – atstovauti Lietuvą pasaulio robotikos čempionate.
Jonas – pagrindinis roboto architektas ir važiavimo strategas. Jo sukurtas robotas važiavo greitai, užduotis atliko tiksliai, o strateginiai žaidimo sprendimai padėjo iškovoti pergalę. Ne mažiau prie pergalės prisidėjo Jono klasės draugas Vytautas Butėnas, kuris buvo atsakingas už programavimą bei roboto autonominį važiavimą. Varžybų metu net keli teisėjai stebėjosi Vytauto sukurtu programiniu kodu.
FTC robotų varžybos pradėtos rengti dar 1990 m. JAV. Varžybų esmė – per du mėnesius sukurti robotą, kuris per 2,5 minutės atliktų kuo daugiau užduočių. Užduotys kiekvienais metais keičiamos ir yra vertinamos taškais. Laimi robotai, kurie per 2,5 minutes važiavimą surenka daugiausiai taškų.
Šiuo metu visame pasaulyje šiose varžybose dalyvauja net 6911 komandų iš beveik 100 pasaulio šalių. Hiustone vykstančiame finale varžysis 192 pajėgiausios pasaulio komandos iš viso pasaulio. „Robo-Tech“ komanda šiuo metu pasauliniame reitinge yra tarp 1 proc. geriausių pasaulio komandų.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai
Žmonijos ateitis – santykiai su robotais? Dalis lietuvių įsitikinę, kad galėtų juos pamilti
2024 02 22 12:42Roboto ir žmogaus santykiai jau seniai jaudino populiariąją kultūrą. Šiuolaikinėje visuomenėje augant vienišumui, tai vis labiau tampa realybe: sparčiai didėja robotų-kompanionų, padedančių buityje, ir robotų-humanoidų, stebėtinai panašių į žmones, pasiūla. Jie buvo sukurti ir anksčiau, tačiau tobulėjantis dirbtinis intelektas robotus sužmogino.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Kaip LRT KLASIKAI atskleidžia Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete dirbantis sociologas Linas Jakučionis, Lietuvoje vykdytos apklausos rodo, jog kai kurie žmonės dabar net įsivaizduotų save įsimylint robotą arba robotą įsimylint žmogų. Visgi kiti ekspertai pabrėžia – žmogaus santykiai su robotu sukeltų iššūkių socialine prasme.
Skaitykite daugiau: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/90617/
Inf. šaltinis: LRT Klasikos laida „Šviesi ateitis“, LRT.lt
Į žmones panašūs robotai „1X Eve“ visiškai savarankiškai atlieka namų užduotis
2024 02 15 09:50Norvegijos robotų gamintojas „1X“ pademonstravo savo „Eve“ modelio, kuris gali atlikti kelias operacijas visiškai autonominiu režimu, galimybes.
Bendrovė pabrėžė, kad demonstraciniame vaizdo įraše rodomi robotai nebuvo nuotoliniu būdu valdomi žmonių, ruošiant medžiagą nebuvo naudojami jokie montažiniai intarpai, vaizdo pagreitinimas ar užprogramuotos sekos – mašinos buvo valdomos neuroniniais tinklais be žmogaus įsikišimo.
Kompaniją „1X“ parėmė „OpenAI“, suteikusi 25 mln. dolerių pirmam finansavimo etapui, o po to – 100 mln. dolerių antrajam.
„1X“ humanoidiniai robotai atrodo gana kukliai, palyginti su „Tesla“, „Figure“, „Sanctuary“ ir „Agility“: „Eve“ neturi kojų ar vikrių rankų.
Šis robotas juda ant trijų ratų platformos, o jo rankų galuose įtaisyti palyginti paprasti valdikliai.
Kad robotai atrodytų estetiškai, jie aprengti žmogaus drabužiais, o ant galvos turi LED ekraną su animuotu besišypsančiu veidu.
„1X“ taip pat kuria labiau į žmogų panašų robotą „Neo“, kuris juda ant dviejų kojų ir gali pasigirti gražiomis rankomis, tačiau „Eve“ pakako pademonstruoti pagrindines jo galimybes.
Visos šios užduotys daugiausia apsiribojo navigacija po kambarį ir daiktų perkėlimu iš vienos vietos į kitą. Tačiau realybėje 1X Eve pasirodė esantys stebėtinai pajėgūs, palyginti su kitais robotais.
Jie deda daiktus į dėžes ir padėklus, pakelia žaislus nuo grindų, įkrauna save rankomis įjungdami maitinimo laidą ir atjungdami jį, kai nebereikia, ir atidaro priešais save esančias duris, jei reikia įeiti į gretimą kambarį.
Kompanijos „1X“ inžinieriai, naudodami vaizdo demonstracijas ir nuotolinį valdymą, išmokė 30 „Eve“ robotų atlikti įvairias pagrindines užduotis – šios operacijos buvo perkeltos į pagrindinį dirbtinio intelekto modelį ir patobulintos, kad tiktų konkrečiai aplinkai. Sistema sumažino užduotis iki konkrečių veiksmų, kuriuos atliko robotai.
Pasak kūrėjų, galutinį komercinių roboto versijų etapą bus galima atlikti vietoje, klientų patalpose. Pirmiausia operatoriui gali tekti pačiam pademonstruoti sistemai reikiamą veiksmų seką – gilaus mokymosi sistema pakartotinai atliks užduotį per modeliavimo sistemą, atsižvelgdama į įvairius atsitiktinius veiksnius, ir paruoš robotus tiesioginiam darbui.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Robotas jautriais „pirštų galiukais“ buvo išmokytas skaityti Brailio raštą dvigubai greičiau nei žmogus
2024 02 03 10:27Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai sukūrė robotinę ranką, kuriai būdingas padidintas jautrumas „pirštų galiukuose“.
Tai leidžia mašinai Brailio rašto ženklus perskaityti dvigubai greičiau nei žmogui. Šis pasiekimas padės robotams saugiau laikyti daiktus, o galūnių protezai įgis visavertį lytėjimą.
Žmogaus pirštų galiukai yra neįtikėtinai jautrūs – objekto tekstūrą galime apibūdinti elementais, kurių storis yra perpus mažesnis už žmogaus plauko storį. Tai padeda apskaičiuoti, kokia jėga reikia suimti kiaušinį ar, tarkime, sunkų maišą.
Robotų sistemoms tampant vis panašesnėms į žmogaus kūno dalis, didėja poreikis joms sąveikauti su įvairiais objektais.
Atkurti pirštų jautrumą pasirodė neįtikėtinai sunku, tačiau Kembridžo universiteto mokslininkai rado sprendimą, sukūrę lytėjimo jutiklius, pagrįstus vaizdine informacija, apdorota dirbtinio intelekto algoritmais.
Tyrėjai iškėlė užduotį sukurti pakankamai jautrų jutiklį, kuris galėtų skaityti Brailio raštą. Jis turėtų tai daryti ne po vieną simbolį, kaip tradiciniai skaitytuvai, o judėti per juos, kaip tai daro žmogus, – optinės sistemos atveju tai sukeltų susiliejimo efektą.
Kad apmokytų dirbtinį intelektą, jie naudojo statiškų Brailio rašto ženklų vaizdų masyvą, taikydami jiems dirbtinai sukurtą neryškumo efektą. Dėl to robotas galėjo skaityti tekstus 315 žodžių per minutę greičiu ir 87,5 proc. tikslumu, t. y. dvigubai greičiau nei žmogus, kuris skaito maždaug tokiu pat tikslumu.
Tyrėjai teigia, kad šį metodą galima išplėsti, mokymui naudojant didesnius duomenų rinkinius, o tai padidins būsimų sistemų našumą. Mokslininkų teigimu, tai leis sukurti robotų galūnes ir protezus, kurių jautrumas prilygtų žmogaus pirštų galiukams.
Ateityje projekto autoriai planuoja sistemą padidinti iki žmogaus rankos dydžio arba net sukurti lietimui jautrią odą humanoidiniam robotui.
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt
Robotai sostinėje keliauja ir vamzdynais: užtikrina saugumą ir avarijų likvidavimo greitį
2024 01 27 09:11Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ valdo 3,3 tūkst. km ilgio vamzdyną, kuris atitinka atstumą nuo Vilniaus iki Madrido. Skaičiuojama, kad pasitelkus naujausias technologijas, vykdyti avarijų ir gedimų likvidavimo darbai praėjusiais metais vyko beveik 20 proc. greičiau. Pasak „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovo Martyno Augaičio, per pastaruosius metus įmonės taikomi robotų sprendimai nustatant ir lokalizuojant infrastruktūros gedimus, atsipirko.
Mobili TV diagnostikos įranga. „Vilniaus vandenų“ nuotrauka
Investicijos į inovacijas bus tęsiamos ir šiemet
Po Vilniumi besidriekiantis vamzdynas prižiūrimas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, kad sostinės gyventojai savo namuose turėtų nenutrūkstamą kokybiško vandens tiekimą bei nuotekų surinkimo sistemą. Vienas svarbiausių procesų organizacijos veikloje – operatyvus avarijų likvidavimas. Siekiant kuo mažesnės įtakos paslaugų tiekimui, avarijos lokalizuojamos vidutiniškai per 2 valandas nuo pranešimo apie jas gavimo. Jei avarijoms likviduoti reikalingi žemės kasimo su sunkiąja technika darbai – vidutiniškai per 9 valandas. Vamzdynų gedimai sutvarkomi vidutiniškai per 2 valandas.
Procesų efektyvinimas, išmanios programos ir robotai „Vilniaus vandenims“ padeda infrastruktūroje užfiksuotas avarijas likviduoti greičiau. Toks būdas yra kur kas palankesnis ir miesto infrastruktūrai, kai nustatoma tiksli avarijos vieta ar taikomos betranšėjės technologijos. Šie būdai padeda išvengti kelių ar šaligatvių ardymo – taigi taupomos lėšos ir laikas bei tausojama aplinka.
„Išmaniosios technologijos palengvina kasdienį darbuotojų darbą ir padeda juos apsaugoti, nes jiems fiziškai nebereikia atlikinėti daugybės sudėtingų užduočių – tai už juos padaro robotai ir kiti technologiniai sprendimai“, – pasakoja „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Martynas Augaitis.
Per pastarąjį penkmetį į šių technologijų diegimą avarijų likvidavimo procesuose investuota beveik 500 tūkst. eurų.
Pasak M. Augaičio, per pastaruosius metus įmonės taikomi robotų sprendimai nustatant ir lokalizuojant infrastruktūros gedimus pasiteisino. Todėl technologijų diegimas bus tęsiamas toliau: šiemet bendrovė planuoja įsigyti 3D šulinių skenavimo įrangą, kuri leis nesileidžiant darbuotojams į šulinį, sudaryti jo 3D modelį, o šį panaudoti skaitmenizuojant tinklą, vertinant šulinių būklę.
Į šulinius pirmiausia leidžiasi robotai
„Vilniaus vandenys“ investavo apie 150 tūkst. eurų į mobilią TV diagnostikos įrangą, kuri naudojama vamzdynų stebėsenai. Taigi, į vamzdžius specialistai pirmiausia įleidžia robotą ir, valdydami jį nuotoliniu būdu, gali apžiūrėti situaciją vamzdyne. Taip užtikrinamas ne tik darbų greitis, bet ir darbuotojų saugumas.
Robotas padeda greičiau likviduoti avarijas. „Vilniaus vandenų“ nuotrauka
„Mūsų naudojami robotai turi 360 laipsnių aukštos kokybės vaizdo kamerą, kuri leidžia robotui judant vamzdynu tiksliai nustatyti pažeidimo vietą ir mastą. Šulinių techninės būklės nustatymui bei įgriuvų atsiradimų priežasties nustatymui naudojame teleskopinę vaizdo kamerą.
Tinkluose vykstančios avarijos ir gedimai yra iš karto atvaizduojami interaktyviame avarijų, gedimų ir planinių darbų žemėlapyje mūsų svetainėje. Jame gyventojai gali stebėti ir avarijų likvidavimo greitį“, – sako M. Augaitis.
Siekdami laiku pastebėti eksploatuojamų įrenginių gedimus ar avarijas „Vilniaus vandenys“ naudoja priežiūros kontrolės ir duomenų gavimo programą SCADA (Supervisory Control and Data Acquisition).
Ši programa stebi 37 vandenvietes, kuriose yra 326 gręžiniai, 157 vandentiekio siurblines ir 217 nuotekų siurblinių. Programa surenka apie 12,5 tūkst. signalų, kurie identifikuoja technologinius stebėjimo ir valdymo parametrus. Pagal tai vertinama tinklo būklė ir fiksuojamos avarijos. Į jas nedelsiant reaguojama.
Mažiau avarijų ir spartesnis likvidavimas
2023 m. „Vilniaus vandenys“ sulaukė apie 13 tūkst. pranešimų apie avarijas ir gedimus – 13 proc. mažiau nei 2022 metais. 2023 m. bendrovė likvidavo 325 avarijas ir 5285 gedimus, kurių vidutinė likvidavimo trukmė siekė 240 min. – 19 proc. greičiau nei 2022 m. 2022 m. „Vilniaus vandenys“ likvidavo 595 avarijas ir 5857 gedimus bendrovės infrastruktūroje, kurių vidutinė likvidavimo trukmė buvo 286 minutės.
„Jei likviduodami didelės apimties ir sudėtingas avarijas matome, kad jų priežasčių pašalinimas ir darbai užsitęs, proaktyviai pasirūpiname alternatyviu vandens tiekimu. Tokiais atvejais mes naudojame vandenvežes, o ugdymo, mokymo, gydymo įstaigoms, senjorams, neįgaliesiems ir kitoms jautrioms socialinėms grupėms pagal poreikį pristatome tyrą vandenį smulkioje taroje. Vandens tiekimu į namus rūpinamės, kol vandentiekio gedimai būna visiškai pašalinti”, – pasakoja M. Augaitis.
Prie avarijų aptikimo prisideda ir gyventojai
Avarijos tinkluose įvyksta dėl kelių priežasčių. Viena iš dažnesnių, kai atliekant statybos darbus nesilaikoma privalomų reikalavimų tokių darbų vykdymui: neišlaikomas saugus atstumas nuo vandentiekio ar nuotekų tinklo apsaugos zonų ir pažeidžiami vamzdynai.
Taip pat infrastruktūros gedimus lemia jos nusidėvėjimas – vamzdžių korozija ar lūžiai dėl išorės grunto svyravimo. Šios avarijų priežastys eliminuojamos „Vilniaus vandenims“ nuosekliai didinant investicijas į eksploatuojamų tinklų atnaujinimą bei modernizavimą.
„Apie vizualiai matomus nutekėjimus iš po žemių arba besiformuojančias įgriuvas ties šuliniais, dažniausiai praneša miesto gyventojai. Už tai esame jiems labai dėkingi. Kitais atvejais, apie nutekėjimus mūsų vandentiekio infrastruktūroje, pirmiausiai sužino mūsų darbuotojai, kurie sistemose mato pralaidumo (debito) pasikeitimus“, – pasakoja Martynas Augaitis.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (90,79 proc.), Vilniaus (4,06 proc.), Švenčionių (3,37 proc.) ir Šalčininkų (1,78 proc.) rajonų savivaldybės. Įmonės infrastruktūrą sudaro 1811 km vandentiekio tinklų ir 1530 km nuotekų tinklų, 153 vandentiekio siurblinės, 258 nuotekų siurblinės ir 6 nuotekų valyklos.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai
Nacionaliniame vėžio institute atlikta pirmoji robotu asistuojama operacija
2024 01 26 11:33Nacionalinis vėžio institutas (NVI) tapo trečiąja šalies gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos. Pirmoji abdominalinė operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei, kuriai piktybinis navikas buvo nustatytas dalyvaujant patikros programoje. Vilniuje, Santaros slėnyje nuo šiol susitelkusi stipriausia robotinės chirurgijos koncentracija Lietuvoje. NVI bus atliekamos robotu asistuojamos pilvo organų, urologinio, ginekologinio vėžio operacijos. Tokios operacijos pacientui leidžia greičiau atsigauti ir grįžti į kasdienį gyvenimą, be to, roboto atliekami judesiai yra tikslesni, nei chirurgo.
Vos kelios dienos po operacijos – ir kelionė namo
Pacientė p. Milda, kuriai NVI buvo atlikta pirmoji robotu asistuojama operacija, šiuo metu jau namuose, puikiai nusiteikusi ir visiškai pasitikėdama gydytoju laukia patologų atsakymo: nuo jo priklausys, koks toliau bus gydymas.
„Gal dvi savaites rinkausi daktarą: esu išranki, apsistojau ties doc. dr. Audriumi Dulsku. Tikrai neapsirikau – gydytojas Audrius Dulskas ne tik labai geras specialistas, juo labai pasitikiu, jis garsus chirurgas. Taip pat – nuostabus žmogus, labai savas. Atėjęs viską išsamiai papasakojo, pasišnekėjome. Jis mano vyresniojo sūnaus amžiaus. Prieš operaciją tik pamenu būrelį studentų ir užsienietį chirurgą. Na, o po keturių dienų galėjau važiuoti namo. Pirmą dieną dar buvo lyg sunkoka vaikščioti po namus, bet kitą dieną buvo jau žymiai geriau. Dabar laukiu atsakymo ir bus matyti kaip toliau klostysis. Ar pas chemoterapeutus pratęsiu gydymą, ar kitur. Nuo šeštų metų draugauju su institutu, todėl gerai žinau, kad kuo daugiau optimizmo, geros nuotaikos, nosį aukštyn – ir viskas bus gerai“ – dalijasi įspūdžiais po operacijos p. Milda.
NVI atliktos pirmosios robotu asistuojamos abdominalinės operacijos
NVI pirmoji robotu asistuojama operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei. „Tai nebuvo pati lengviausia operacija dėl pacientės anatominių savybių, prieš tai buvusių operacijų. Tačiau operacija praėjo sėkmingai, pacientę galėjome išrašyti jau ketvirtą parą. Pooperacinis periodas buvo sklandus“, – apie pirmąją robotu asistuojamą operaciją NVI pasakoja ją atlikęs NVI gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas.
Vykstant robotu asistuojamai operacijai, joje dalyvauja du gydytojai chirurgai. Vienas – valdantis robotą ir sėdintis prie chirurgo konsolės, kitas – padedantis, esant reikalui pakeičiantis instrumentus, atliekantis papildomas manipuliacijas, kurių roboto pagalba atlikti dar negalima.
Operacijoje asistavęs NVI gydytojas chirurgas Justas Kuliavas sako, kad atliekant robotu asistuojamą operaciją ypač svarbus – komandinis darbas. „Tiek mokymų metu, tiek atliekant operacijas įspūdžiai geri, tam tikri operacijos etapai tampa lengvesni, įvaldyti techniką nėra taip sunku, tačiau kaip ir visada, pradedant kažką naujo, susiduriam ir su sunkumais: tenka daugiau laiko skirti planuojant operacijos eigą, pastatant robotą, todėl labai svarbus komandinis darbas“, – įspūdžiais dalijasi J. Kuliavas.
Doc. dr. A. Dulskas džiaugiasi, kad technologinė pažanga įsitvirtino ir NVI, kuriame bus atliekamos pasaulinio lygio robotu asistuojamos chirurginės operacijos: „Įspūdžiai patys geriausi, džiugu būti pagaliau įžengus į robotikos pasaulį, pagaliau prisijungėme prie Lietuvos ligoninių, atliekančių šias operacijas, ir pagaliau galime vėl lygiuotis su pirmaujančiais pasauliniais vėžio centrais“, – mintimis dalijasi gydytojas chirurgas.
Pacientai greičiau atsigauna po operacijos, chirurgai – labiau tikslūs
Anot doc. dr. A. Dulsko, robotu asistuojama operacija labai primena laparoskopinę operaciją.
„Pati operacija visiškai niekuo nesiskiria. Atliekama ta pati operacija – jos eiga panašesnė į laparoskopinės operacijos. Tačiau skirtumas yra gera vizualizacija, geras struktūrų matymas, galimybė išsaugoti pačius smulkiausius nervus, o be to – nėra žmogiškojo rankų tremoro. Todėl galima atlikta pačias preciziškiausias operacijas, siuvimas tampa labai paprastas“, – robotu asistuojamos operacijos privalumus vardija doc. dr. A. Dulskas.
Taigi, kokia robotu asistuojamos operacijos nauda pacientui? Anot doc. dr. A. Dulsko, tokios operacijos pacientui leidžia greičiau sveikti. „Didžiausia nauda, žinoma, yra ta, jog išlaikomi visi minimaliai invazyvios operacijos privalumai – maži pjūviai, greitas atsigavimas. Kada puikiai matomi ir išsaugomi nervai – greičiau atsistato funkcija: tiek tuštinimosi, tiek šlapinimosi, tiek seksualinė. Todėl galima kalbėti ne tik apie geresnius onkologinius rezultatus, tačiau ir funkcinius“, – pasakoja gydytojas chirurgas.
Anot J. Kuliavo, robotu asistuojama operacija turi nemažai privalumų ir ją atliekančiam chirurgui. „Robotu asistuojama chirurgija turi labai daug panašumų su laparoskopine, tačiau robotinė chirurgija yra žingsnis į priekį tobulėjant medicinai. Chirurgas įgauna papildomų galimybių atlikti manipuliacijas, ypač esant sudėtingesniems atvejams. Chirurgo judesiai atliekant operaciją gali būti preciziškesni, taip pat gydytojui nereikia stovėti prie operacinio stalo, jis sėdi prie konsolės, lėčiau pavargsta. Turint laparoskopinės chirurgijos patirties įprasti atlikti robotu asistuojamą operaciją yra žymiau lengviau“, – sako gydytojas chirurgas.
Robotinės chirurgijos kursai buvo organizuoti Vilniuje, įmonė, kuri gamina robotus ir jų atstovai organizavo mokymus, be kurių nebūtų galima operuoti su šiuo robotu. „Tik pabaigus šiuos kursus įgaunama teisė pradėti operuoti su robotu. Taip pat pirmosios operacijos atliekamos prižiūrint patyrusiam specialistui. Per pirmąją operaciją buvo atvykęs kolega iš Lenkijos, kuris turi didelę patirtį su šiuo robotu“, – pasakoja J. Kuliavas.
Be abdominalinių, NVI taip pat bus atliekamos robotu asistuojamos operacijos dėl prostatos, ginekologinio vėžio. Taigi, kaip bus atrenkami pacientai, kuriems prireiks tokių operacijų? „Manau, kad beveik visas operacijas galima atlikti roboto pagalba, tačiau nematau prasmės taip stengtis daryti. Robotinė chirurgija šiuo metu žymiai brangesnė, dažnai užtrunka ilgiau, nes reikia atsižvelgti į roboto pajungimo laiką ir kitus niuansus. Todėl pacientų ir operacijų atrinkimas yra būtinas. Ir robotinė chirurgija turėtų būti taikoma ten kur jos didžiausias pliusas, pvz.: tiesiosios žarnos vėžio atveju“, – sako J. Kuliavas.
Technologinis proveržis Lietuvoje ir pasaulyje
Taigi, kodėl pasaulyje apskritai atsirado poreikis robotinei chirurgijai? „Naujos technologijos dideliu greičiu veržiasi į visas gyvenimo sritis, taip pat ir į mediciną. Robotai nėra kažkas labai naujo ar neįprasto. Medicinoje jie jau bene 50 metų. Poreikis atsiranda norint minimalizuoti operacijas, jas atlikti milimetro tikslumu, kas, deja, žmogui ne visada pavyksta, kitaip nei robotui. Kitas dalykas – robotas niekada nebus pavargęs, perdegęs, jo emocijos netrukdys darbui“, – pasakoja doc. dr. A. Dulskas.
Tiesa, gydytojas chirurgas atkreipia dėmesį, kad nuo pasaulinių tendencijų Lietuva atsilieka daugiau, nei dešimtmečiu. „Lietuvoje pirmosios roboto asistuojamos operacijos atliktos 2018 m. Pasaulyje 1985 m. roboto PUMA pagalba buvo imamos smegenų biopsijos. „2001 m. atlikta pirmoji transatlantinė operacija, kai chirurgas sėdėdamas Niujorke operavo pacientą, esantį Strasbūre. Vėliau robotikos vystymasis buvo siejamas su Da Vinči vardu, kuris rinkoje yra daugiau nei 20 m. Tad, grubiai kalbant, Lietuva nuo pasaulinių tendencijų atsilieka apie 15 m.“, – pasakoja doc. dr. Audrius Dulskas.
Atliekant robotu asistuojamas operacijas itin svarbus komandiškumas
Pasak NVI Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus vedėjo gydytojo anesteziologo reanimatologo dr. Renato Tikuišio, dėl roboto asistuojamų operacijų technologinio pažangumo atsiranda naujų iššūkių ir anesteziologo darbe, kuris reikalauja nuolatinio stebėjimo ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, užtikrinti optimalų paciento komfortą bei saugumą per operaciją.
„Anesteziologui dalyvaujant robotu asistuojamoje operacijoje keičiasi kelios svarbios sąlygos. Paciento padėtis operacijos metu yra nestandartinė, todėl vyksta kraujotakos persiskirstymas, keičiasi hemodinamika. Anesteziologo užduotis – atitinkamai valdyti anestezijos eigą, kad užtikrintume paciento saugumą ir gyvybines funkcijas. Taip pat būtina veiksminga komunikacija su chirurgu ir robotinės chirurginės sistemos asistentais siekiant koordinuoti veiksmus užtikrinant saugią ir kokybišką paciento priežiūrą per operaciją. Ypatingas dėmesys skiriamas paciento raumenų atpalaidavimui – tai sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo, tikslumo ir nuolatinio stebėjimo, lengvinantis robotinės chirurginės sistemos judėjimą ir mažinantis potencialius traumos pavojus. Na, ir operacijos trukmė: robotinės procedūros užtrunka ilgiau, todėl anesteziologui reikia efektyviai valdyti ilgą anestezijos laikotarpį, vengti paciento hipotermijos“, – išsamiai aiškina dr. R. Tikuišis.
Pirmosios robotu asistuojamos operacijos komandoje dirbo gydytojos anesteziologės reanimatologės Viktorija Silevičienė, Lina Buckuvienė ir Vaida Lukoševičienė.
Visame robotu asistuojamos chirurgijos procese su chirurgų komanda dalyvauja ir operacinės slaugytojai. „Slaugytojų darbas šiose operacijose ypatingai reikšmingas, reikalaujantis daug specifinių žinių ir įgūdžių. Pasirengimas robotu asistuojamai operacijai užtrunka ilgai ir prasideda gerokai anksčiau nei pacientas atsiduria operacinėje: paruošiama darbui sudėtinga įranga, surenkamos būtinos priemonės. Operacijos metu operacinės slaugytojai užtikrina sklandų įrangos darbą, asistuoja chirurgams, bendradarbiauja su kitais operacinės komandos nariais”, – sako NVI Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Jolanta Makauskienė.
Robotu asistuojama chirurgija neša ilgalaikę finansinę naudą sveikatos apsaugos sistemai
Anot NVI direktoriaus pavaduotojo klinikai, gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus, robotu asistuojama chirurgija yra inovatyviausia ir greičiausiai tobulėjanti chirurgijos sritis. „NVI yra trečia gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje pradėtos robotu asistuojamos operacijos. Robotu asistuojama chirurgija yra tiksli, saugi ir pacientui, ir chirurgui. Robotas pilnai atkartoja chirurgo riešo bei rankų judesius, todėl jam yra daug patogiau. Robotu asistuojamose operacijose yra suteikiamas padidintas trijų matmenų vaizdas, papildomos viena ar dvi darbo rankos, užtikrinami stabilūs kameros judesiai, pacientui kyla mažiau komplikacijų. Robotu asistuojamos operacijos itin efektyvios operuojant mažojo dubens organus – tiesiąją žarną, šlapimo pūslę, prostatą, ginekologinius organus. NVI bus atliekamos pilvo, prostatos, ginekologinės robotu asistuojamos operacijos“, – robotu asistuojamos chirurgijos privalumus vardija dr. M. Kinčius.
Anot NVI direktoriaus pavaduotojo klinikai, nors robotu asistuojama chirurgija yra brangi, ji neša ilgalaikę finansinę naudą sveikatos apsaugos sektoriui.
„Tiek kalbėdami apie inovatyvių vaistų prieinamumą, tiek apie robotu asistuojamą chirurgiją, Lietuvoje esame atsilikę nuo Vakarų šalių. Jei kalbėtume apie onkourologiją, perversmas robotu asistuojamoje chirurgijoje pasaulyje įvyko prieš 15 metų. Įstaigai turėti robotą yra prestižas. Lietuvoje robotu asistuojamos operacijos pradėtos 2018 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Įstaiga šias operacijas atlieka iš savo lėšų. Labai apmaudu, kad valstybė neranda finansinės eilutės, kad šios operacijos būtų atliekamos PSDF lėšomis. Šiandien tiek NVI, tiek VUL Santaros klinikose, tiek Klaipėdos universitetinėje ligoninėje robotu asistuojamos operacijos yra atliekamos iš įstaigų „kišenės“, kadangi jos yra apmokamos kaip laparoskopinės operacijos. Tačiau robotu asistuojamos chirurgijos kaštai yra žymiai didesni.
Atlikus robotu asistuojamą operaciją, pacientas patiria mažiau komplikacijų, greičiau atsigauna, grįžta į darbus. Nepaisant didesnės robotu asistuojamos chirurgijos kainos, robotinėms chirurginėms sistemoms reikalingų specializuotų instrumentų ir kai kurių vienkartinio panaudojimo priemonių, ilgalaikė finansinė nauda gali būti pasiekiama dėl mažesnio pooperacinio pacientų sergamumo, mažesnio komplikacijų skaičiaus, retesnio pakartotinių hospitalizacijų poreikio po operacijų. Todėl labai reikia, kad valstybė tai įvertintų ir rastų būdų kompensuoti šias operacijas. Įstaigos šias roboto asistuojamai chirurgijai naudojamas priemones pirko iš savų lėšų, projektinių pinigų. Tačiau roboto priežiūra kasmet kainuoja. Jei kalbėtume apie inovatyvius vaistus, kartais vieno paciento gydymas mėnesiui gali kainuoti ir 10 tūkst. eurų. Kalbėdami apie robotu asistuojamą operaciją, turime omenyje papildomus 1,5 – 2 tūkst. eurų. Nemažai daliai pacientų ši chirurgija yra vienintelis gydymo metodas, kai po atliktos robotu asistuojamos operacijos nereikia papildomo gydymo, pvz., chemoterapijos ar spindulinės terapijos“, – reziumuoja dr. M. Kinčius.
Inf. šaltinis: pranešimas spaudai