Geo kelionės #3
Gražų sekmadienio rytą, kaip buvo iš vakaro nuspręsta, su draugais Žydrium ir Erika nusprendėme paieškoti lobių Panevėžyje ir jo apylinkėse.
Trumpam sustoję Ukmergėje, kur pas močiutę pasisvečiuoti liko jauniausias šeimos narys, nuskuodėme tiesiai į Panevėžį.
(1) Kelionė neprailgo, ir štai, atvažiavę kažkur netotli Katedros gatvės ir pasistatę mašiną, nupėdinome prie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros.
Panevėžyje esame buvę porą kartų, bet labai trumpai ir be nieko, todėl pasivaikščioti įdomu buvo.
Artėdami prie Katedros, supratome, kad pasirinkome nelabai tinkamą laiką. Aplink vartus buriodavosi bobulytės-pardavėjos. Viduje vyko šveniškos mišios. Daugybė žmonių viduje, neprasibrausi. O aplinkui Katedros, ne ką mažiau. Visgi apėjome aplinkui, bandydami nustatyti preliminariai lobio vietą. Pačiame gale rodyklė rodė į katedrą ir siūlė paeiti ~18 metrų… Hmm… Užeiti į vidų ir pasitikrinti net šansų nebuvo. Tiek daug žmonių.. Taigi, arba lobiuks viduje, arba koords netikslios. Deja, patikrinti nepavyko. Vietinis senukas-kunigėlis (tikriausiai), pasirėmęs lazdele vaikščiojo lėtai pirmyn-atgal. Nekalbant apie kitus vietos gyventojus ir pan.
Na ką gi, truputį nusivylę tuo, kad tokioj vietoj paslėpta (na, mes būtumę slėpę kur nors ne prie bažnyčios pastatos ar viduje), nes nejauku ten landžioti) ir nepavyksta patyrinėt, patraukėme toliau pasižymėję šį lobį DNF. Teks kažkada grįžti.
(2) Visai netoliese pasirodė Švc. Trejybes bažnycia. Priartėdami pamatome ne ką linksmesnį vaizdelį. APlink bažnyčią būriuojasi minios žmonių. Pirmoji komunija… na, bet einame. Prieiname lobio vietą, sukamės, sukamės. Visai neaišku kur gali būti. Skaitom užuominą. Visvien visi sukasi, kur rodo koordinatės. Bitutė nupėdina pagal užuominą tyrinėti to, kas ten parašyta. 10-15 sekundžių ir atnešą kažkokį daikčiuką. Bandom iškrapštyti, kur logas. Gal kokią minutę krapšom tą diaktą. Jokiais galais neatsidrao. Nusiminėme - tikriausiai šiukšlė kokia. Bet, kodėl ji ten taip padėta buvo,. Bandom dar tą nesamonę atkrapštyt. Valio, pavyko. Na, ir konteineris, pagalvojom. Padedam į vietą. Sunku surasti. Gal net didesnis nei 2 difficulty. Nebent sekasi 
Na, mum pasisekė. Adatą šieno kupetoj suradom
Erika su konteineriu:
(3)(4) Keliaujam į netoliesę esamą Laisves al. - Freedom avenue. Koordinatės mus atevda tiesiai prie suoliuko. Suoliukas užimtas dviejų moteriškių. netoliese irgi. Vienu žodžiu, parkelyje žmonių daug. Pasižiūrim šen bei ten ir nieko nepešę keliaujame prie lobio, pavadinto Miltinis.
Perskaitom užuominą - minutė ir surandame. Gerai sugalvota.
Logo foto: Matome, kad loge nėra kai ko, kas geocaching.com pažymėjęs, kad surado
(5) Keliaujame prie Senvage. Iš tikrųjų, jei ne tie lobiai, kažin kad ačia būtume atvažiavę ir vaikščioję. Labai gražu gražią saulėtą dieną.
Pakėliui:
Neskubėdami nueiname, pajamame ir sprendžiame, kur eiti toliau.
(6) O pakankamai netoli - 500 m tiesaus matomumo yra Sv. Petro ir Povilo baznycia (Church). Na ką gi, einame. Einame-einame, einame-einame, ratais-ratais.
Ateiname. Eh, ir vėl. Šį kartą bažnyčioj laiduotuvių mišios su pačiu vėlioniu (-e). Pasijutę nejaukiai, visgi apeiname bažnyčią. Gerai, kad ne viduj, bet visvien nejauku. Greit surandame ir mauname atgal pro Laisvės alėją.
Šį kartą suoliukas jau yra tuščias. Tuščias visomis prasmėmis. Nebent paslėpta ne suoliuke, bet koordinatės į jį rodo, kaip beitum. Pasiduodam, grįžtam prie mašinos ir nagrinėjame, kur keliausime toliau.
(7) Toliau nusitaikome į Nevezis Dam Micro. Privažiuojame. Stovi dvi mašinos. “Kabluke” tuzinas daigų tusinasi, kurie įdėmiai stebi, kur ten nuėjome. paikrapštę. grįžtame į mašiną nieko nepešę. Labai jau ten viskas tepaluota ir labai daug stebinčių akių kai vaikštome ir krapštomės ten, kur Pašaliniams vaikščioti draudžiama.
(8) Nusprendžiame palikti ramybėje, ir pavažiuoti iki Anno Domini 1503 Panevezys Micro. Hm įdomu, kur čia slėpt mintis, kai numeti pirmą žvilgsnį. bitutė užmeta akį į hintą - kas čia per nesąmonės?. Nugi kai kas decryptino :] Ai, taigi va priešais tas daiktas. Geras Randame.
(9) Bolido vairuotojas priverčiamas vėl grįžti prie užtvankos. Daigų “kablukas” išvažiavęs, likęs golfas nesuprasi, ką ten veikia. Apsiginklavę pirštinėmis po minutės pergalingai ištraukiame konteinerį. Tačiau atslenka mugleris su vaikais, kuris neatitraukdamas žvilgsnio stebi. Kad jį kur, bet nieko. greit apsiformianme ir mauname iš ten kuo greičiau
(10) “Siaurukas”. Atvažiavę čia prisimename Keną. Uff. Jokių kamerų, jokių mutininkų. Ramu. palaipiojame, palaipiojame laiptais, pasidairome, pasidairome ir visgi aptinkame. Tik, ot velnias,. Dėžutė didelė, o rašiklio nėr. Mes to nesitikėjome, tenka grįžt prie mašinos, užlogint ir grąžint į vietą.
(11) Laikas pietų pertraukai
(12) Pasistiprinę, nagrinėjame pro kur pasiekti, faktiškai, šios dienos kelionės tikslą The paths of partisans. Na, pasikliaujame lobio paaiškinimu, truputį paklaidžiojame po miestą, kol surandame reikiamą kelią. Privažiuojame reikiamą sankryžą, pasukame ir darda, darda mūsų kibiriukas. truputį metam kelią dėl takelio (na, iš tikrųjų abu vienodi atrodė grįžtam toliau dardam. Rodo 7 km iki lobio. Biški neramu, ar dasigausim tokiais keliasi tiek km, nenuklydę kur į šalį
Bevažiuodami grožimės gamta, sodybėlėmis miške. Eh, kaip smagu turėti tokioj vietoj sodyboj pagalvojame. Gamta, grožis, mmm pasaka
Nežinau kiek laiko mes ten dardam. Lobis pamažu artėja, tas gerai. Vingiuojam vingiuojam, niekur neužstringam. privažiuojam. paeinam. Wau. geras, suradom. Randam įėjimą į bunkerį.
Partizanai sulenda.
Lipa, lipa, lipa.
Dairosi dairosi dairosi
ir dar dairosi
ir dar
ir valioo, suranda. Lobis iš tikrųjų sukurtas 2004 metais. Logas apkramtytas kažkiek pelių, bet dra pakenčiamai.
Deja nėra TB, kaip pažymėta 
Šiaisp šito lobio, man atrodo, geriau važiuoti ne vienam “_”
Dabar kitas šios labai įdomios vietos aspektas. JŪS NEĮSIVAIZDUOJATE, KIEK TEN UODŲ. pyyypt pyypt, pyyyyypt. jei dra kas važiuosit, paimkit kokio purškalo nuo tų bjaurybių. Nuo šio momentų jokių sodybų gražioje gamtoje NENORIME Kuo greičiau mauname prie mašinos ir bandome nesikasyti, kas beveik neįmanoma. Kai pritupi logintis, ant tavęs atsitupia gal kokių 50 kraujasiurbių bjaurybių. EINA sau.
Ną, ką iš mūsų paimsi. Miestiečiai mes
Tiek pradardėję, nusprendžiame, kad atgal grįžti neverta, kad šis kelias gal kur arčiau išveda. Ir akurat, pasirodo, iš kito galo važiuoti arčiaau.
(13) Išlendame beveik prie Zalioji bird’s-eye view. Koordinatės labai netikslios, bet surasti pavyksta.
(14) Grįždami link Ukmergės, sustojame prie Liudyne bunker. Na ir prasideda paieškos. Ieškom ieškom. Ieškom ieškom. Pasijaučiame ieškodami adatos šieno kupetoj. Ir taip ir anaip. Ir šen ir ten. Užtrunkame gal kokių 30 min. 8 akys ir 8 rankos nagrinėja kiekvieną cm iš visų galų.
Ir tik jau pasiruošę viską mesti. Erika sušunka RADAU! Pirma mintis - negali būti. Jau ir ten žiūrėjom, ieškojome. Nematėm. Geria paslėpta. Terrainas su sudėtingumu turėtų būti apkeisti tikriausia 
(15) Pakilios nuotaikos, bet jau visai nuvargę nupėdiname iki muglių apsupto Water tower. Ieškojom ieškojom. Užlipom net iki viršaus. Bet neradom. Iš tikrųjų, jau skubėjom namo. Bet teks dar čia grįžti.
Užsukę Ukmergėn, patraukiame link Vilniaus. Oro sąlygos kardinaliai pasikeičia. Pyla siaubingas lietus ir t.t. Pasidžiaugiame, kad smagiai praleidom laiką ir nei lašo nesušlapom lobių ieškojimo metu.
Taigi, išvada: lobių rasta 10 iš 13. Geras, įdomiai praleistas sėkmadienis, leidęs atitrukti nuo kasdienių rūpesčių.
Belieka nekantriai laukti kitų išeiginių
1 comment gegužė 25th, 2009